KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 367-167 Pasaka AT 935 – Apė vieną turtingo kupčiaus sūnų ir karalaitę

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Turtingiausias pasaulio pirklio sūnus išvažiavo pasižiūrėti gražiausios pasaulyje karalaitės. Atvykęs į tą miestą, pamatė prie stulpo pritvirtintą tos karalaitės atvaizdą. Jis sužinojo, kad karalaitė yra davusi įžadus niekada netekėti ir visada vaikšto užsidengusi veidą, kad vyrai neitų dėl jos iš proto. Vis dėlto norėdamas ją pamatyti, pirklio sūnus nusipirko sklypą šalia dvaro ir pasistatė labai gražius namus. Po to jį pakvietė į pokylį karalaitės rūmuose ir jis buvo pasodintas priešais ją. Ten nuvykęs jaunuolis pasikalbėjo su gražuole, bet jos veido taip ir nepamatė. Tada jis įsiprašė, kad rūmų tarnaitė įleistų jį į karalaitės kambarį. Jis pasislėpė po lova ir matė, kaip karalaitė atėjusi išsirengė nuoga ir atsigulė miegoti. Kai ji užmigo, vaikinas ją pabučiavo ir išėjo. Karalaitė manė, kad visa tai susapnavo, bet tarnaitė, matydama, kad ji būtų nieko prieš tapti moterimi, pasiūlė jai ištekėti. O tinkamas jaunikis – turtingasis pirklio sūnus. Karalaitei ši mintis patiko ir netrukus jie susižadėjo. Apie tai išgirdo karalaitės sesuo, buvusi vienuolyne. Vos tik pamatė sesers jaunikį, iš karto jį įsimylėjo ir naktį atėjo pas jį. Pirklio sūnus ją atstūmė, todėl ji pasamdė jauną pulkininką, kuris nudūrė nuotaką. Pirklio sūnui pavyko nuo žudiko pasprukti ir jis grįžo į savo tėviškę. O nužudytosios karalaitės sesuo ištekėjo už pulkininko ir tose žemėse karaliavo.