KNYGADVARIS

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vienas turtingas ponas turėjo daug dvarų. Prie vieno dvaro vartų jis pakabino užrašą, kad tame dvare nėra jokių rūpesčių. Važiuodamas pro šalį karalius pamatė užrašą ir liepė užsukti į tą dvarą. Ponui karalius pasakė, jog pirks dvidešimt avių ir liepė jas pasverti. Kai jas pasvėrė, viską surašė ir pareiškė, kad jas pasiims kitą dieną, bet jos turi sverti tiek, kiek šiandien – nei daugiau, nei mažiau. Jei ne, – bus nubaustas mirtimi. Taip ponui atsirado rūpesčių: jis vis sveria ir sveria tas avis, jei svoris per mažas, – pašeria daugiau, jei per didelis, – uždaro į tvartą. O karalius tų avių lig šiol nepasiėmė.