KNYGADVARIS

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Neturtingas žmogelis su žmona ir dukterimi gyveno vieno turtingo pono trobelėje. Dar turėjo karvę ir dirbdavo tam ponui už jos pašarą ir ganyklą. Kai varguolio žmona numirė, ponas panoro atimti iš jo karvę. Todėl apskundė jį vaitui, bet šis davė įminti tris mįsles ir tam, kuris jas įmins, atiteks karvė. Į mįsles, kas pasaulyje turtingiausias, kas riebiausias ir kas mieliausias, vargšui atsakymus pasakė dukra: turtingiausias yra Dievas, riebiausia – žemė, o mieliausias – miegas. Sužinojęs apie gudruolę merginą, vaitas liepė jai iš virtų kiaušinių viščiukus išperėti, bet dukra už tai davė vaitui virtų rugių, kad šis juos pasėtų ir viščiukai maisto turėtų. Tada vaitas davė svarą linų suverpti ir išausti, o mergina vaitui – pagaliuką, kad jis stakles padarytų. Po to vaitas gudruolei liepė akmeniui odą nulupti, o mergina paprašė akmenį apversti aukštyn kojom, nes nuo bambos norėtų pradėti jį lupti. Vaitas, matydamas tokią išmintingą merginą, panoro ją vesti, bet vėliau liepė į jo darbą nesikišti. Tad kartą, kai žmona užtarė nekaltą žmogų, vaitas liepė jai pasiimti, kas brangiausia, ir važiuoti pas tėvą. Gudruolė žmona nugirdė savo vyrą ir parsivežė girtą pas tėvą į trobelę. Ryte jam, ant šiaudų pabudusiam, moteris pasakė, kad jis jai visų brangiausias. Tada vaitas liepė žmonai pasiimti tėvą ir visi kartu grįžo į jo namus.