Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7326 PAVADINIMAS: BsTB 4 435-196 Pasaka AT 1691 – Apė kvailą jaunikį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 4 tomas Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Vienas ūkininkas turėjo sūnų, kuris buvo neišmintingas ir visada alkanas. Kai jam jau buvo laikas vesti, jis su piršliu važiuodavo pas merginas. Bet vos tik atsisėsdavo prie stalo, tuoj griebdavo viską, kas tik būdavo lėkštėje. Kartą piršlys liepė jam nieko nevalgyti tol, kol jis nestuktels jo į pašonę. Bet vaikinas pamiršo, ką tas stuktelėjimas turėtų reikšti, tad liko visai nevalgęs. Kai visi nuėjo miegoti, jis išėjo ko valgomo ieškoti. Radęs duonkubilyje duonos tešlą, pusę jos suvalgė ir dar paėmęs piršliui nešė, bet lovas sumaišė ir nuėjo pas būsimą nuotaką. Dėl tokių nutikimų ir piršliui buvo gėda, ir jokia mergina nenorėjo už vaikino tekėti. Viena tarnaitė sutiko būti jo žmona. Po vestuvių ji prigramdė iš trijų duonkubilių tešlos, iškepė kepaliuką duonos ir pamaitino vyrą. Nuo to laiko jis valgydavo tiek, kaip kiti. TURINYS: Teksto 1998 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1691, „Nevalgyk taip daug“, [101; 22] Atgal |