KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 456-213 Pasaka AT 590 – Apė vieną kupčiaus sūnų ir žmogžudžius

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vienas pirklys išvyko į kelionę ir jau pusę metų negrįžo. Jo žmona su sūnumi Jonu pasisamdė arklius ir išvyko jo ieškoti. Stabtelėjęs girioje, sūnus rado dirželį, kurį užsijuosęs pasidarė labai stiprus. Toliau važiuodami privažiavo dvarą, kuriame gyveno dvylika žmogžudžių. Visi jie puolė vaikiną, bet jis juos nužudė, tik vienas, vardu Atamanas, liko gyvas ir pasislėpė. Kai kitą dieną Jonas išėjo medžioti, Atamanas prigrasino motinai mirtimi, jei ši atsisakys su juo gyventi ir padėti jos sūnų nužudyti. Kai motina sutiko, jis davė jai žolių, kuriomis turės įtrinti sūnaus maistą. Jonas suvalgė jam paduotos mėsos ir užmigo. Tada žmogžudys su motina išdūrė jam akis ir paleido girioje. Vaikino šuniukas įsikabino jam į skverną ir vedė. Taip beeinančius juos pamatė karalaitė. Jonas jai labai patiko, ji nuvedė jį į sodą, pasodino ir davė skarelę musėms nuvyti. Tada jam ant kelių nutūpė paukštytė. Jonas tvojo su ta skarele ir ją užmušė, o skarelę sukruvino. Vėliau ja nusišluostė akis ir truputį praregėjo. Tada ėmė trinti skarele akis ir jos ataugo. Po to vedė karalaitę, o vėliau su kareiviais nuvažiavęs susirado tą dvarą, nužudė žmogžudį, motiną pasodino į kalėjimą, o pats po uošvio mirties tapo karaliumi.