KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 475-220 Pasaka AT 569 + 306 – Apė Jono meškaausio atsitikimus

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Meškaausis Jonas, kurio tėvas buvo meškinas, bekeliaudamas sutiko žmones, kurie turėjo lazdą, kuri pati mušdavo, kirvį, kuris per tris minutes galėjo dvarą pastatyti, krepšį, į kurį viską, ką tik nori, galima sudėti, ir rimbą, iš numirusių prikeliantį. Iš pradžių jis pats atėmė iš savininko lazdą, o tada liepė jai atimti iš šeimininkų kitus stebuklingus daiktus. Po to Jonas nukeliavo į karalystę, kur karalaitė kasnakt kažkur dingdavo, bet niekas nežinojo kur. Karalius tam, kuris tai išsiaiškins, pažadėjo atiduoti dukrą į žmonas. Jonas sutiko tai padaryti ir vakare pasislėpė po lova. Atėjusi karalaitė liepė žemei prasiverti, o tada nulėkė pas velnius. Jonas, lėkdamas iš paskos, rinko į krepšį daiktus, įrodysiančius, kur jie buvo. Karalaitė visą naktį prašoko ir prasivaišino su velniais, o tada grįžo namo. Kai Jonas papasakojo ir parodė surinktus daiktus karaliui, jis sutiko ištekinti už jo savo dukterį. Tada Jonas kirviui liepė pastatyti dvarą, gražesnį už karaliaus. Tai matydamas, karalius siuntė kareivius atvesti dvaro šeimininką, bet lazda visus juos nužudė. Kai karalius atėjo pats, Jono rimbas atgaivino visus kareivius. O vėliau Jonas vedė karaliaus dukrą.