KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 483-224 Pasakojimas – Apė tai, kaip seniau pas mus ant šernų ir vilkų medžiota

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vienas medžiotojas įsilipo į eglę ir laukė šerno. Kai sutemus atbėgo šernas, medžiotojas niekaip negalėjo prisitaikyti šauti. Tada atbėgo vilkas ir pradėjo su šernu grumtis. Vilkas šerną nugalėjo ir, kai pavargęs gulėjo, medžiotojas jį nušovė. Kitą naktį jis pasikvietė dar ir kitą medžiotoją eiti vilkų medžioti. Užlipo ant javų kūgio ir pradėjo vilko balsu staugti. Netrukus iš miško atbėgo penkiasdešimt vilkų ir pradėjo tą kūgį draskyti. Išsigandę medžiotojai pradėjo į vilkus šaudyti. Vilkai, pamatę, kad nemažai jų iššaudė, atsitraukė nuo kūgio, kad kulkos jų nesiektų, tada sugulė visi ir laukė, ar nenulips kas nuo kūgio. Taip jie gulėjo iki ryto kol vilkai nepasitraukė. Po tokio nuotykio abu medžiotojai daugiau vilkų nemedžiojo.