KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 4 486-226 Pasaka AT 2025 + 1+ 2 +21 – Apė vilką ir lapę

Visas 233 šios knygos pasakas ir kitų žanrų kūrinius Ožkabalių ir Batrninkų apylinkėse surinko Jono Basanavičiaus brolis Vincas. Daugelio čia skelbiamų pasakų siužetai žinomi iš ankstesnių „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygų. Kita vertus, esama pasakų-legendų, novelių ir kvailo velnio pasakų, kurių ankstesniuose šio leidinio tomuose nebuvo. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ ketvirtą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Minėtą įvadą, paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė ir „Lietuviškų pasakų įvairių“ tekstų, spausdintų visose keturiose knygose, rodyklę sudarė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Inga Nėnienė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Kartą lapė pavogė pyragą. Minkštimą išėdė, o plutą paliko, gražiai sulipino ir, nubėgusi pas piemenis, iškeitė į avį. Tą avį suėdė, o į odą prikišo šiaudų ir atsivedė į pakelę. Pamačiusi vyrą, besivedantį ėriuką, sukeitė su savuoju. Suėdusi ėriuką, jo odą vėl prikimšo ir pastatė prie medžio. Keliu važiavo žmogus, krepšį žuvies į roges įsidėjęs. Kai jis sustojo ir nuėjo prie to ėriuko, lapė pavogė žuvis. Nusinešė į mišką ir ėdė, kai atbėgo vilkas. Ji pasiūlė vilkui pačiam žuvies prisižvejoti ir nuvedė prie eketės. Vilkas įmerkė uodegą ir laikė, o kai uodega prišalo, lapė pakvietė žmonių, kurie puolė vilką mušti. Vilkas išsigelbėjo tik uodegą nutraukęs. Lapė tuo metu nubėgo į namus, pasivogė dešrų, susimovusi jas ant kaklo, nusinešė ant kūgio ir ėdė. Vilkas atėjęs pamatė tai, paragavo ir panoro pats tokių dešrų. Tada lapė patarė jam iltimi persirėžti pilvą ir savo žarnųKartą lapė pavogė pyragą. Minkštimą išėdė, o plutą paliko, gražiai sulipino ir, nubėgusi pas piemenis, iškeitė į avį. Tą avį suėdė, o į odą prikišo šiaudų ir atsivedė į pakelę. Pamačiusi vyrą, besivedantį ėriuką, sukeitė su savuoju. Suėdusi ėriuką, jo odą vėl prikimšo ir pastatė prie medžio. Keliu važiavo žmogus, krepšį žuvies į roges įsidėjęs. Kai jis sustojo ir nuėjo prie to ėriuko, lapė pavogė žuvis. Nusinešė į mišką ir ėdė, kai atbėgo vilkas. Ji pasiūlė vilkui pačiam žuvies prisižvejoti ir nuvedė prie eketės. Vilkas įmerkė uodegą ir laikė, o kai uodega prišalo, lapė pakvietė žmonių, kurie puolė vilką mušti. Vilkas išsigelbėjo tik uodegą nutraukęs. Lapė tuo metu nubėgo į namus, pasivogė dešrų, susimovusi jas ant kaklo, nusinešė ant kūgio ir ėdė. Vilkas atėjęs pamatė tai, paragavo ir panoro pats tokių dešrų. Tada lapė patarė jam iltimi persirėžti pilvą ir savo žarnų išsitraukti. Vos tik vilkas taip padarė, iš karto nugaišo. išsitraukti. Vos tik vilkas taip padarė, iš karto nugaišo.