Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7430 PAVADINIMAS: BsTB 2 231-105 Pasaka AT 1535 – Apie tris brolius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Du broliai buvo protingi, o vienas kvailas. Kai mirė tėvas, vyresnysis brolis pasiėmė namus, antrasis – klėtį, o kvailiui liko veršelis. Tas jį papjovė ir mėsą suvalgė, o odą išdžiovino ir išėjo pasaulin. Naktį eidamas mišku priėjo didelį namą, kuriame rado šeimininkę. Ta jo nepriėmė nakvynei sakydama, kad maža vietos. Kai ji nusisuko, kvailys užlipo ant aukšto. Ten rado skylę, pro kurią galėjo matyti, kas troboje dedasi. Tų namų šeimininko nebuvo namie. Naktį išgirdo trenksmą ir pamatė, kad šeimininkė ant stalo atnešė samovarą, padėjo visokių valgių ir gėrimų. Tada atėjo trys ilgaplaukiai popai ir ji visi pradėjo linksmintis. Kai išgirdo šeimininką grįžtant, popai sulindo pakrosnin. Kvailys nulipo nuo aukšto ir pasiprašė naktigulto. Šeimininkas jį priėmė ir pakvietė pavalgyti. Kai užantyje laikoma veršena subraškėjo, kvailys pasakė, kad veršena pasakiusi, kas buvęs viduj prieš šeimininko atvažiavimą. Šeimininkas pažadėjo atsilyginti, jei tas pasakysiąs. Kvailys parodė spintoje paslėptus valgius ir gėrimus, o po to abu ištraukė ir užmušė popus. Šeimininkas kvailį apipylė pinigais ir nusipirko veršeną. Kvailys pinigus pasiėmė ir greitai išėjo, o šeimininkas lamdė veršeną, bet ta jam nieko nesakė. Kvailys parėjęs nusipirko žemės, namus, ūkį ir pradėjo gyventi. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] Atgal |