Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7447 PAVADINIMAS: BsTB 2 240-111 Pasaka AT 571 – Apie avinų su šilkinem vilnam PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo trys broliai: du išmintingi, vienas kvailas (durnas). Po tėvo mirties išmintingieji broliai pasidalijo turtus, o kvailiui liko tik katinas. Kvailys su katinu nukeliavo į šalį, kurioje tokių gyvūnų nebuvo. Apsinakvojęs pas vieną šeimininką (gaspadorių), paprašė katiną įleisti pas avis. Ryte šeimininkas katiną rado negyvą, todėl jo vietoje kvailiui atidavė aviną su šilkinėm vilnom. Tada kvailys nukeliavo į šalį, kur nebuvo avinų su šilkinėm vilnom. Žmogus, pas kurį apsinakvojo, pakvietė į pirtį. Kvailys aviną pirtyje išmaudė, o paskui pririšo prie tvoros, kad išdžiūtų. Po to pirtin nuėjusios dvi žmogaus dukterys ir jų motina palietė aviną ir prilipo. Rytą kvailys išsivedė aviną ir nuogas moteris. Juos pamatė žydas degutininkas, kuris neištvėrė nesijuokęs, pliaukštelėjo botagu ir pats prie avino prilipo. Toliau eidami užėjo ant tilto, kuriuo einančius žmones gąsdindavo velnias. Velnias sukirto žydui per užpakalį su bizūnėliu ir taip pat prilipo. Po kurio laiko kvailys priėjo karalystę, kur karalaitė (karaliūčia) sakė tekėsianti už to, kuris ją prajuokinsiąs. Kvailys papasakojo, kaip viskas atsitikę – karalaitė pradėjo juoktis. Karalius iškėlė vestuves ir kvailys tapo tos šalies karaliumi. Po to aviną papjovė ir visus, kurie buvo prilipę, paleido. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 571, Avinas, prie kurio visi prilimpa, [18; 45] Atgal |