KNYGADVARIS

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Vienas turtingas ponas buvo jau senas, nors dar nevedęs, ir augino pavainikį, kurį labai mylėjo, ruošėsi jam užrašyti visą turtą. Tas ponas turėjo daug giminių, tarp jų girios sargą. Išgirdę, kad visą turtą ponas ruošiasi užrašyti pavainikiui, suvažiavo giminės ir pradėjo įkalbinėti, kad nieko neduotų tam vaikui, geriau jiems į dešimt dalių padalintų. Ponas pradėjo įtikinėti, kad vaikas labai geras, visada jo klauso. Girios sargas pasiūlė, kad duos tam pavainikiui užduotį ir jei ją įvykdys, tai turtai jam liks. Visi sutiko. Nusivedė sargas vaikiną į girią pas šernę. Vaikinas, prieš eidamas, pasiėmė peilį ir rimbą, kurio galuose buvo švinas. Girios sargas liepė vaikinui eiti pirmam, nes tikėjosi, kad šernė jį pribaigs. Bet vaikinas su rimbu ir peiliu įveikė šernę ir gavo visą tėvo turtą. Tėvui mirus vedė. Girios sargas niekaip nenuramino savo pavydo, todėl pasikvietė vaikiną į svečius, prieš tai pasamdęs dvylika žmogžudžių, kad vaikiną užmuštų. Atėjusįjį iš karto užpuolė, bet vaikinas įveikė visus žmogžudžius.