Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7489 PAVADINIMAS: BsTB 3 250-113 Pasakojimas – Kaip viens baudžiaunykas pralobo PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Pas poną gyveno ūkininkas, kuriam labai nesisekė. Net baudžiavos nesugebėjo tinkamai atlikti, bet kadangi buvo labai geras ponui, tai jam dovanojo pusę. Bet ponas, matydamas, kad ir tos pusės neįstengs, išvarė ūkininką iš namų. Nežinodamas ką daryti, nuėjo pasikarti, bet išsigando, kad pražudys dūšią. Nuėjo skandintis, bet ir vėl dūšios pagailo. Nuėjo į girią pas žmogžudžius. Sutikęs žmogžudžius pasakė, kad ponui pinigus neša, bet tie pagalvoję, kad jis durnas, nuėjo sau, neužmušė jo. Nuėjęs pas vilkus šūkavo, bet tie išsigandę išlakstė, neėdė jo. Neliko ką daryti žmogeliui, tai atsisėdo po egle poteriauti. Pro šalį keliu važiavo ponas, pamatęs žmogų po egle norėjo kuo greičiau pravažiuoti, bet vežimas užkliuvo už eglės šakų ir iškrito pinigai. Ūkininkas rado pinigus ir paslėpė, bet viską pamatė atsiskyrėlis. Ponas karčemoj apsižiūrėjo, kad neturi pinigų, tai pasiuntė vežėją paieškoti, o kai tas nerado, pats nuėjo prie tos eglės ir pamatęs kvailą žmogų paklausė, ar nerado pinigų. Tas pasakė, kad rado, bet neturi. Ponas jį mušė, bet tas vis tą patį kartojo, tai supykęs ponas jį pakorė. Atsiskyrėlis atsiduso, kad neteisingai žmogų pakorė, bet atsiradęs angelas liepė jam eiti išpažinties už neteisingas šnekas, nes tas žmogus buvo vertas pakarti, o ponas buvo neteisingai pinigus surinkęs, todėl gerai, kad pametė, o tam ūkininkui buvo ir taip sunku, todėl gerai, kad rado. Atsiskyrėlis nenorėdamas eiti išpažinties tapo kunigu, galvodamas, kad tada ir taip dievas jam nuodėmes atleis. Bet kai po mirties jį palaidojo po bažnyčia, karstas kitą dieną išlindo į viršų. Kunigas pradėjo melstis prie to karsto ir išlindęs iš jo numirėlis viską papasakojo apie savo nuodėmę ir paprašė, kad palaidotų jį baloj, o ne bažnyčioj. O ūkininkas susimokėjo visas skolas ir atsiėmė savo namus. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOJIMAI MOKSLINIS KOMENTARAS Legendos pobūdžio pasakojimas (plg. ArM *794*). Atgal |