Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7493 PAVADINIMAS: BsTB 3 258-117 Pasaka AT 1535 – Apė tris brolius: du išmintingu, o vieną kvailą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo trys broliai, du protingi ir vienas kvailas. Turėjo jie motiną. Protingieji jau buvo vedę, o kvailys gyveno pas juos. Kai numirė motina, protingieji liepė kvailiui vežti ją palaidoti. Kvailys įsodino motiną į vežimą, paramstė, įdėjo į rankas ryšulėlį ir nuvažiavęs į miestą paliko vežime, o pats pasislėpęs už kampo žiūrėjo, kas bus. Priėjęs žydas ėmė klausinėti, ką ji parduodanti, o ta vis nieko neatsakė. Supykęs žydas trenkė lazda jai per galvą ir ta nuvirto, o kvailys šokęs iš už kampo ėmė rėkti, kad žydas užmušė jo motiną. Visi subėgo, norėjo jau žydą suimti, bet žydai pasitarę sumetė pinigų, davė tam kvailiui, liepė važiuoti ir užkasti kur nors motiną. Kvailys nuvažiavęs už miesto užkasė ir grįžo pas brolius. Tiems pasakė, kad pardavė motiną ir parodė, kiek pinigų gavo. Broliai užmušė savo žmonas ir nuvažiavę į miestą bandė parduoti, bet subėgo žmonės ir policija, pamatė, kad tie negyvas bobas bando parduoti ir uždarė į kalėjimą. Atsėdėję už bausmę grįžo pas brolį atkeršyti. Įkišo į maišą ir nunešė prie ežero skandinti, bet ežeras buvo užšalęs, tai jie paliko brolį maiše, o patys grįžo kirvio eketei. Tuo metu pro šalį važiavo ponas, o kvailys ėmė šaukti, kad nei skaityti, nei rašyti nemoka, o karalium nori padaryti. Išgirdęs ponas pasiūlė apsikeisti vietom, nes jis ir skaityti, ir rašyti moka, be to, dar ir vežėją kartu norįs pasiimti. Kvailys sutiko, užrišo poną su vežėju maiše, o pats sėdęs į karietą išvažiavo. Grįžę broliai paskandino maišą ir parėjo namo. Po kurio laiko parvažiuoja kvailys karietoje. Broliams pasakė, kad ten ežere visko pilna, bet jis tik arklius su karieta pasiėmė. Broliai paprašė ir juos tame ežere paskandinti. Kvailys taip ir padarė, o pats grįžo namo, vedė dailią mergą ir laimingai gyveno. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1535, Turtuolis ir vargšas, [303; 182] Atgal |