Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7494 PAVADINIMAS: BsTB 2 258-119 Sakmė – Apie vienų šykštūnų, katrų sūnus apgava PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 2 tomas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje spausdinama pasakojamoji tautosaka, užrašyta iš žemaičių, taip pat vidurio ir rytų aukštaičių. Apie 50 kūrinių paimta iš periodikos ir mažai žinomų leidinukų, o didžioji dauguma gauta iš keliasdešimties J. Basanavičiaus talkininkų – įvairių visuomenės sluoksnių, profesijų, skirtingo išsilavinimo žmonių. Knyga pradedama tekstais, užfiksuotais Žemaitijoje. 11 pasakų ir sakmių yra užrašęs rusų kalbininkas Aleksandras Pogodinas Kvėdarnos, Laukuvos ir keliose kitose atokesnėse apylinkėse. Skelbiama tekstų iš Varnių, Rietavo, Mosėdžio apylinkių, Telšių apskrities. 10 pasakų – iš daugybę tautosakos Raseinių apskrityje surinkusio Mečislovo Davainio-Silvestraičio knygelės „Patarlės ir dainos“ (1889). Gerokai į rytus, Pernaravoje (dab. Kėdainių raj.) keletą knygoje išspausdintų pasakų užrašė Jadvyga Juškytė, o piečiau, jau Seredžiaus apylinkėse, – Petras Virakas (Virikas). Vertingos medžiagos iš buvusios Šiaulių apskrities J. Basanavičiui atsiuntė kruopštus tautosakos rinkėjas Matas Slančiauskas, jo bendražygis Pranas Narvydas, taip pat „Laukiniu“ pasirašęs žmogus (ko gero, tai bus poetas Jonas Krikščiūnas-Jovaras). Puikių tekstų knygai gauta iš Aukštaitijoje, Pasvalio apylinkėje, gyvenusios Liudvikos Didžiulienės-Žmonos. Daugiau kaip šimtas „Lietuviškų pasakų įvairių“ antroje knygoje pateiktų kūrinių surinkta tuometinėje Zarasų apskrityje „Žvaigždės“ draugijos pastangomis. Nemaža dalis pasakų – iš Jūžintų apylinkių. Jas užrašęs Juozas Otonas Sirvydis.
Į šią knygą pateko daug klasikinio stiliaus grožį išlaikiusių pasakų. Kai kurios, perspausdintos mokykliniuose skaitiniuose, tapo tarsi lietuvių pasakų etalonais. Iš 250 į knygą sudėtų kūrinių kone pusšimtis – sakmės.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ antrą tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Žemaičių ir aukštaičių pasakos Lietuviškų pasakų įvairių II tome“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo dr. Jūratė Šlekonytė, dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Turtingas, bet šykštus žmogus visą gyvenimą valgė tik duoną ir gėrė tik vandenį. Jis turėjo vieną sūnų, kuriam taip pat nieko nedavė. Kai žmogus ėmė sirgti, bijodamas, kad sūnus jo pinigų nepasiimtų, sumanė juos paslėpti. Sūnus tėvo vieno nepalikdavo. Kartą sūnus, apsimetęs, kad išeina dirbti, nuėjo į klojimą ir pasislėpė. Tada tėvas išėjo, iškasė duobę, supylė pinigus ir užkasęs tarė, kad pinigus būsią galima paimti tik atnešus devynias žmonių galvas. Viską matęs sūnus paklausė, kad gal ožkų galvas? Tėvas nesutiko, bet jiems besiginčijant nusileido ir pasakė, kad tiksiančios ir ožkų galvos. Šykštūnui grįžus namo, sūnus iš kaimyno pasiskolino pinigų, nusipirko devynias ožkas, nukapojo galvas ir išsikasė tėvo pinigus. TURINYS: Teksto 1995 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | SAKMĖS | MITOLOGINĖS SAKMĖS MOKSLINIS KOMENTARAS Tradicinė sakmė apie užkeiktus pinigus. Artimų šiam tekstui sakmių, kai, norint paimti lobį, reikia 9 ar 12 galvų, užrašyta 364 variantai. Tai rodo didelį šitų motyvų populiarumą. SUSIJĘ OBJEKTAI ARUODUOSE: BsTB 2 258-118 Sakmė – Apie vienų šykštūnų, katras pinigus miški kavadams užkeike BsTB 2 256-117 Sakmė – Kaip vienas panas prieš smertį pinigus su slyvam prarija
INTERNETO NUORODOS: http://www.knygadvaris.lt/?id=74&par=70&lang=lt&Gid=774 Teksto šaltinis
Atgal |