KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 3 282-126 Pasaka AT 955 – Apė jaunikį žmogžudį ir drąsią mergą

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Pas vieną turtingą pono dukrą atvažiavo jaunikis. Papasakojo, kad kai pas jį atvažiuos, tai pamatys marmurinį kelią visokiais medžiais apsodintą, o namuose kambarius brangakmeniais, sidabru ir auksu išdabintus. Tik tegul neina į ketvirtą kambarį. Ponai su dukra pasiėmę keturis pyragus išvažiavo pas tą jaunikį. Kaip tas ir sakė, randa marmurinį kelią. Pakeliui sutiko kiaulės, gaidžio, šuns ir vilko galvas, kurioms mergina davė po pyragą. Dvare rado visus tuos kambarius, pasižiūrėjo ir į ketvirtąjį, o ten daugybė lavonų su nupjautom galvom. Duktė tėvams liepė važiuoti namo, o pati pasislėpė tame kambaryje ir ėmė laukti jaunikio. Grįžę žmogžudžiai atvedė į tą kambarį merginą, kuriai nukirto pirštą su žiedu, o po to nukirto galvą. Pasislėpusioji pasiėmė pirštą su žiedu. Naktį mergina išlindo ir išėjo iš rūmų. Prie vartų stovėję liūtas, šernas ir vilkas merginą praleido, nes prieš tai iš jos gavo po pyragą. Mergina parėjo namo. Kitą dieną tas žmogžudys atvažiavo klausti, kodėl mergina neatvažiavo vakar pas juos, o ta atsakė, kad negalėjo ir paprašė išaiškinti jos sapną. Prieš tai susikvietė daugybę vyrų su virvėm ir lazdom. Papasakojo žmogžudžiui viską, ką vakar matė, ir parodė pirštą su žiedu, tada vyrai puolė žmogžudį ir užmušė.