Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7511 PAVADINIMAS: BsTB 3 286-127 Pasaka AT 1654 – Apė du broliu ir dvyliką žmogžudžių PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo du broliai ūkininkai, vienas turtingas, kitas vargšas. Kartą reikėjo mokėti mokesčius ir vargšas nuėjęs pas turtuolį paprašė paskolinti jam skatiką, pasakęs, kad grąžins, kai padarys ir parduos šluotų. Gavęs skatiką, susimokėjo, kur jam reikėjo, pasidaręs pardavė mieste šluotų, bet už gautus pinigus nusipirko duonos su druska ir nebeturi ko grąžinti. Ir taip kelis kartus. Kai jau atėjo turtuolis ieškoti pinigų, vargšas, pasidaręs karstą koplyčioje, atsigulė į jį ir apsimetė mirusiu. Turtuolis, sužinojęs, kad brolis pasimirė, pasidarė virvę ir nuėjo į tą koplyčią. Tuo metu į koplyčią atėjo dvylika žmogžudžių su pinigais ir kardu, tai turtuolis pasislėpė po liepom. Žudikai, pasidalinę pinigus, kardą nusprendė atiduoti tam, kuris pusiau perkirs karstą. Išsigandęs žmogelis pašoko karste besišaukdamas visų šventųjų, o žmogžudžiai išsigandę pabėgo. Vargšas pasiėmė jų pinigus, bet įėjo turtuolis, reikalaudamas savo skatiko. Kaip tik vienas žmogžudys įkišo galvą pro duris, tai vargšas nutraukė jam kepurę ir atidavė broliui. Žmogžudžiai išsigandę pabėgo savo keliais, o žmogelis grįžo namo ir gerai gyveno. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1654, Plėšikai prie numirėlio, [93; 7] Atgal |