KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 3 287-128 Pasaka AT 552A + 518 + 302 – Apė tris dukteris ir sūnų

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Gyveno žmogus su žmona. Jie turėjo tris dukteris, kurias vieną dieną kažkas pagrobė. Po kiek laiko susilaukė sūnaus. Kai jis užaugo, išėjo ieškoti seserų. Eidamas sutiko tris kareivius, nepasidalijančius arklio, balno, skraistės ir kardo. Padaręs lankelį paleido ir liepė jiems vytis – kuris pagaus, tam ir teks visas turtas. Kareiviai nusivijo, o vaikinas apsigaubė skraiste, dėl kurios pasidarė nematomas, pasiėmė kardą ir sėdęs ant arklio paprašė nunešti pas vyriausiąją seserį. Nunešė arklys pas žvėrių karalių, kurio žmona buvo jo sesuo. Sesuo paslėpė brolį, kad vyras grįžęs nesudraskytų. Bet neiškentusi jam papasakojo apie svečią. Priėmė jį su valgiais ir gėrimais, o prieš išvykstant žvėrių karalius išsipešė iš paausio plaukų ir davęs pasakė, kad kai bus bėda, pakratytų plaukus ir subėgę žvėrys sudraskys skriaudikus. Vaikinas padėkojęs paprašė arklio, kad nuneštų pas viduriniąją seserį. Nunešė jį į paukščių karaliaus dvarą. Čia vėl buvo gražiai priimtas, o prieš išjojant paukščių karalius davė savo plaukų, sakydamas, kad kai pakratys juos, sulėks visi paukščiai. Vaikinas padėkojęs nukeliavo pas trečiąją seserį, pas žuvų karalių. Vėl gražiai buvo priimtas, o iškeliaujant žuvų karalius davė savo plaukų, sakydamas, kad kai juos pakratys, suplauks visos žuvys į pagalbą. Padėkojęs vaikinas paprašė arklio nešti į karalystę, kur karalaitė sėdi ant svarstyklių – kas ją atsvers, to bus žmona. Arklys nunešė. Apsigaubęs skraiste, kad niekas nematytų, vaikinas pasiėmė žiedą, kuris nukrito karalaitei nuo piršto, ir nunešęs pas auksakalį paprašė padaryti kitą lygiai tokį patį. Grįžęs apsirengė gražiais drabužiais, užsikabino kardą, užsimovė karalaitės žiedą, o jo kopiją numetė po svarstyklėm. Sėdęs ant svarstyklių nusvėrė karalaitę ir taip tapo jos vyru. Karalius neleido eiti į vieną rūmų kambarį, bet po kiek laiko neištvėręs vaikinas nuėjo į jį ir rado ten prirakintą velnią. Bandė kardu jį užmušti, bet nukirto grandinę ir velnias pabėgo bei išsinešė žmoną. Vaikinas liepė arkliui nešti pas žmoną ir nunešė jį į trobelę, kurioje sėdėjo boba be dantų. Pagrasinęs kardu, vaikinas iš bobos sužinojo, kad turi užjoti ant stiklo kalno, ant kurio prie stulpo pririštas jautis, tame jautyje antis, o antyje kiaušinis, kuriame ir paslėpta jo žmona. Užjojęs ant kalno, nukirto grandinę, o jautis pradėjo bėgti. Vaikinas išsitraukęs žvėrių karaliaus plaukus išsikvietė žvėris, kurie sudraskė jautį. Iš jaučio išskrido antis. Tada vaikinas išsikvietė paukščius, kurie sudraskė antį. Kai kiaušinis įkrito į marias, išsikvietė žuvis, kurios ištraukė jam kiaušinį. Perkirtęs kardu kiaušinį išsiėmė žmoną ir grįžo į rūmus.