Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7523 PAVADINIMAS: BsTB 3 295-131 Pasaka AT 1691 – Apė prūsų jaunikius PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Kartą buvo du jaunikiai. Vienas nusprendė vesti ir, pasiėmęs kitą už piršlį, nujojo pas mergą. Bejojant jaunikio arklys įklimpo į griovį. Piršlys, paėmęs už uodegos, išsuko arklį iš griovio. Nujoję pas mergą abu gavo blynų. Piršlys suvalgė blynus iš savo dubens pusės ir pasakodamas, kaip išsuko arklį iš griovio, apsuko dubenį ir suvalgė jaunikio blynus. Atėjus vakarui jaunikis ir piršlys nuėjo miegoti. Jaunikiui bemiegant, piršlys užstūmė duris stalu. Naktį atsikėlęs jaunikis negalėjo išeiti į lauką ir priteršė troboj, tuomet patarus piršliui metė viską į lubas ir visas išsipurvino. Tada, vėl paklausęs piršlio, nusiprausė statinėj, kurioj buvo juodi dažai. Piršlys paslėpė jo drabužius, tai jaunikis atsigulė nuogas į šiaudus ir užmigo. Naktį piršlys išjojo namo, o ryte jaunikis visas juodas sėdi prie stalo. Merga pamačiusi pagalvojo, kad velnias suėdė jaunikį ir piršlį, viską papasakojo tėvui. Tas pakvietė kunigą. Kunigas išjojo ant savo kumelės šventinti trobos, o iš paskos bėgo kita kumelaitė. Jaunikis išgąsdino kunigą ir tas šokęs ant savo kumelės parjojo namo, o jaunikis sėdo ant tos kitos, pajojo, paskui paleido ją ir nuėjo savo keliais. O piršlys vedė tą mergą. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1691, „Nevalgyk taip daug“, [101; 22] Atgal |