KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 3 316-142 Pasaka AT 613 – Kaip brolis broliui akis išlupo

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Neturtingas žmogus turėjo du sūnus – protingą ir kvailą. Iškepęs paskutinę duoną davė jiems po gabalą ir liepė eiti kur akys mato. Išėjo broliai į girią ir protingasis pasiūlė pirmiausia suvalgyti kvailojo duoną, o paskui jo. Taip ir padarė, bet kai kvailasis vėl norėjo valgyti, gudrusis nebeduoda, sako, kad leistų kvailys jam akį išlupti, tada gaus. Kvailasis leido. Po kiek laiko vėl valgyti užsimanė ir turėjo antrą akį atiduoti. Brolis nuvedė jį aklą po laužu ir paguldė. Begulint iš trijų karalysčių atlėkė trys varnai ir ėmė šnekėtis. Pirmasis papasakojo, kad jų karalaitė serga, reikėtų iš po grindų ištraukti rupūžę ir suvalgydinti karalaitei rupūžės išvirtus plaučius, tada ji pasveiktų. Antrasis papasakojo, kad pas juos nėra vandens, bet po akmeniu vidury miesto yra šaltinis, reikėtų tik tą akmenį nuritinti ir visi turėtų vandens. Trečiasis pasakė, kad šiąnakt kris rasa ir visokie aklieji ta rasa akis susivilgę pradėtų matyti. Sulaukęs vakaro aklasis išlindo ir pradėjus vilgyti akis pamažu jos ataugo. Tuomet nuėjo pas karalių ir išgydė karalaitę pagal nurodymus, išgirstus iš varno. Karalius iš džiaugsmo padovanojo jam tris dvarus ir daug pinigų. Tada nuvažiavo į tą miestą, kur nebuvo vandens. Liepė nupirkti dvylika sartų arklių, pririšo juos prie akmens ir nuritino. Pradėjo bėgti vanduo, vos nepaskandino miesto. Važiuodamas namo sutiko brolį. Papasakojo jam viską, pasiūlė atiduoti vieną dvarą, bet tas nenorėjo, paprašė, kad ir jam akis išluptų ir po tuo pačiu laužu pakištų. Nors ir nenorėdamas, brolis išpildė jo norą. Atlėkę varnai nusprendė paieškoti, ar kas nesiklauso jų pokalbių, ir radę tą brolį užkapojo snapais, tik kaulai liko.