Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7602 PAVADINIMAS: BsTB 3 351-154 Pasaka AT 1240 + 1313B + 1675 – Apė vieną kvailį ir jo šyvį PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Trys broliai, iš kurių du buvo protingi, o vienas kvailas, turėjo šyvą arklį. Išvažiavo kvailys į mišką malkų. Kadangi buvo didelis tinginys, norėdamas, kad jam šakos tiesiai į vežimą kristų, kirto tą, ant kurios sėdėjo. Praeidamas žmogus sako jam, kad tuoj nukris. Tikrai nukrito, todėl pamanęs, kad tas žmogus mato ateitį, paklausė, kada jis mirs. Žmogus atsakė, kad kai šyvis tris kartus nusipers, tada ir mirs. Prisikrovęs šakų nuvažiavo namo, bet arklys vis sustoja, o kai kvailys jam su rimbu trenkia, tas vis nusiperdžia. Pamiršęs trinktelėjo trečią kartą ir kai šyvis pirstelėjo, kvailys išlipo iš vežimo ir atsigulė ant žemės, galvodamas, kad mirė. Važiavo pro šalį ponas, pamatęs paklausė, kodėl jis guli ant žemės, kai tas atsakė, kad negyvas, trinktelėjo jam rimbu ir tas atsikėlęs ėmė dėkoti, kad prikėlė iš numirusių. Nuėjo į girią ir sutikęs ten tą patį žmogų paklausė, kur yra jo šyvis. Tas atsakė, kad mieste dideliu burmistru tapo. Nuėjęs į tą miestą kvailys rado seną burmistrą žilais plaukais ir bandė temptis jį namo. Burmistras iškvietė policiją ir uždarė kvailį į kalėjimą. Atsėdėjęs kvailys išėjo savais keliais. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | BUITINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1240, Žmogus kerta medžio šaką, ant kurios sėdi, [9; 44] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1313 A, B, Išpranašauta mirtis, [4; 44] TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 1675, Mokytas jautis, [42; 3] Atgal |