KNYGADVARIS

PAVADINIMAS: BsTB 3 202-94 Pasaka AT 566 – Apė tris sūnus ir karaliaus dukterį

Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose. Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą. „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka. Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).

ANOTACIJA: Gyveno vyras ir žmona, turėjo tris sūnus. Mirus motinai vaikai iškeliavo į pasaulį. Priėję mišką rado besikūrenančią ugnį ir apsistojo. Nakčiai liko budėti jauniausias sūnus. Naktį privažiavo moteris, kuri, pasišaukusi jaunėlį, davė staltiesę ir pasakė, kad kai tik norės valgyti ar gerti, reikia staltiesę patiesti ir visko iš karto atsiras. Dar davė tabokinę, kurią atidarius atsiras gražus namas su sargyba. Moteriai dingus, jaunėlis sumanė patikrinti, ar tikrai visa tai tiesa, ką toji sakė. Nesakęs nieko broliams išsitiesė staltiesę ir pavalgė. Broliams nubudus juos taip pat pavalgydino ir pagirdė. Paskui priėjo lauką netoli karaliaus dvaro. Jaunėlis išsitraukė tabokinę – stovi namas, kurį saugo sargybiniai, o jie sau viduj geria, valgo ir miega. Karaliaus duktė, pamačiusi naują namą, nusprendė eiti pažiūrėti, kas ten. Vyriausiasis brolis, pamatęs, kad kažkokia gražuolė šmirinėja apie langus, užsimanė ją leisti vidun. Jaunėlis nesutiko, sako, gal ką blogo padaryti nori, bet galiausiai nusprendė ją įsileisti. Broliai karalaitei parodė staltiesę ir tabokinę, o kai jie sumigo, karalaitė viską pavogė ir pabėgo. Tuomet broliai nusprendė eiti skirtingais keliais. Jaunėlis beeidamas priėjo girią, kurioje labai kvepėjo obuoliai. Radęs suvalgė kelis obuolius ir iš karto jam ant kaktos išdygo du ragai. Paskui priėjo upelį, kurį perbridus nuo kojų nukrenta mėsa. Toliau priėjo obelį, kurios suvalgius vaisių nukrito ragai. Beeidamas toliau priėjo purviną upelį ir jį perbridus kojos vėl apaugo mėsa. Jaunėlis pasiėmė abiejų rūšių obuolių bei vandens ir grįžo į karaliaus miestą. Karaliaus dukra, susigundžiusi obuolių kvapu, jų labai užsimanė. Suvalgius obuolį išdygo ragai. Niekas negalėjo jai padėti. Po kurio laiko jaunėlis grįžęs miestan apsiskelbė, kad gali nuimti ragus. Tai padaryti sutiko su sąlyga, jeigu pastatys jam trobą. Kaip prašė taip padarė. Tada įsivedė trobon karalaitę ir pasakė, jog turi prisipažinti viską, ką bloga ir kam per gyvenimą padariusi, tada ragai nukris. Karalaitė viską papasakojo, bet apie staltiesę ir tabokinę nutylėjo. Jaunėlis apipylė ją vandeniu, pradėjo nuo jos kristi mėsos, tuomet išsigandusi prisipažino. Atgavęs daiktus apliejo karalaitę drumstu vandeniu, davė kitų obuolių ir ji iš karto pasitaisė. Karalius pasiūlė jam vesti dukrą, bet jis tenorėjo, kad leistų namus pasistatyti ir ramiai gyventi. Paskui susirado brolius ir visi gyvena. Karalius neapkentęs konkurento iškvietė jį kautis. Bet nepavyko jo nei nušauti, nei nudurti. Vėl pasiūlė tapti žentu ir galiausiai jis sutiko.