Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7672 PAVADINIMAS: BsTB 3 206-95 Pasaka AT 551 – Apė karaliaus sūnus: du gudru ir vieną kvailą PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Gyveno kartą karalius ir turėjo tris sūnus: du protingus, o trečią kvailį Joną. Kartą karalius susirgo ir pasiuntė savo sūnus ieškoti jam vaistų, o tas, kuris jų atneš, gaus visus tėvo turtus. Du vyresnieji išėję greitai pinigus iššvaistė ir bijo grįžti namo. Jonas priėjęs prie marių sutiko jautį, kuris patarė nukeliauti į kitą karalystę per lekiantį ir britvų tiltus, nes ten galima rasti stebuklingo vandens, kuris tėvą pagydysiąs. Jaunėlis nukeliavo į tą karalystę, pasisėmė vandens. Vienam kambary rado miegančią gražuolę ir ją pamylėjo, o ant sienos parašė, kas toks esąs. Grįždamas pakeliui sutiko brolius. Tiedu Joną miegantį apvogė – sukeitė jo stebuklingą gydantį vandenį su paprastu. Karalius, atsigėręs brolių vandens, iš karto pasijuto geriau, o kai išgėrė Jono – blogiau, tad supykęs liepė tarnui jaunėlį vesti girion, užmušti, o kaip įrodymą atnešti jam akis ir liežuvį. Tarnas, pasigailėjęs Joną paleido, o karaliui nunešė šuns akis ir liežuvį. O anoj karalystė tai gražuolei gimė sūnus, kuris vis norėjo sužinoti kas jo tėvas. Pana atvyko pas karalių ir reikalauja atsiųsti Joną. Tarnas prisipažino, kad nenužudė ir karalius liepė rasti. Jonas, išgirdęs, kad jo ieško, pats grįžo namo. Pana paklojo gelumbės kilimą, kuriuo atjojo Jonas pas sūnų. Tuomet vedę tą paną, o tėvą ir brolius užmušė ir valdė abi karalystes. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | STEBUKLINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 551, Gydantis vanduo, [21; 6] Atgal |