Knygadvario objektas
NUORODA: http://knygadvaris.lt/objektas.php?OId=7851 PAVADINIMAS: BsTB 3 219-99 Pasaka AT 920 – Apė karaliaus sūnų PRIKLAUSO DUOMENŲ RINKINIUI: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka: 3 tomas Į trečią „Lietuviškų pasakų įvairių“ knygą sudėtos pasakos – beveik vien iš buvusios Suvalkų gubernijos. Nauja knygoje tai, kad dauguma tekstų skelbiama iš rankraščių, be to, dažniau nurodomos pasakotojų pavardės: jų čia maždaug 50. Pasakas užrašė bene 17 asmenų. Tarp jų – literatas ir visuomenės veikėjas Stasys Matulaitis, knygai pateikęs Liudvinave (prie Kalvarijos) užrašytus 8 tekstus, tiek pat tekstų Pilviškiuose užrašė ir poetas kunigas Jonas Žilinskas-Žilius. Kur kas didesnis pasakų pluoštas gautas iš literato Kosto Stikliaus. J. Basanavičiui talkino ir iš Tėvynės išvykę lietuviai. Antai knygoje – net 38 tekstai, užrašyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusio Juozo Kovo (tikroji pavardė – bene Čepukaitis), 18 tekstų atsiųsta iš Anglijos Prano Eidukaičio. Bet daugiausia – 82 pasakojamosios tautosakos kūrinius, skelbiamus knygoje, užrašė J. Basanavičiaus brolis Vincas gimtuosiuose Ožkabaliuose ir artimuose kaimuose.
Visa į knygą sudėta medžiaga rodo, kad Suvalkijoje XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje dar buvo gyvos ir stiprios pasakojamosios tautosakos tradicijos. Siužetai pasakotojų repertuare beveik nesikartoja. O knygoje skelbtas „Eglės žalčių karalienės“ variantas buvo panaudotas Jono Jablonskio formuojant chrestomatinį šio garsiojo kūrinio tekstą.
„Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ trečią tomą parengė, skelbiamos medžiagos tekstologinio parengimo principus aptarė ir žodynėlį sudarė Kostas Aleksynas. Įvadą „Trečiasis tomas – Suvalkijos pasakoms“ ir paaiškinimus, nurodančius skelbiamos medžiagos vietą nacionaliniuose bei tarptautiniuose kataloguose, aptariančius jos gyvavimą Lietuvoje ir paplitimą kitose pasaulio tautose, taip pat pateikiančius kitus folkloristinius duomenis, parašė Leonardas Sauka.
Tekstus „Aruoduose“ adaptavo, aprašė ir komentavo Jurgita Dambrauskaitė, dr. Dovilė Kulakauskienė 2010 metais pagal Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir VU Matematikos ir informatikos instituto bendrą projektą „Skaitmeninė Jono Basanavičiaus lietuvių tautosakos biblioteka (LieTa)“ (2008–2010, vadovė dr. Jūratė Šlekonytė). Asmenis „Aruodų“ Personalijų banke identifikavo ir aprašė Andželika Jakubynienė. Projektą parėmė Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. PMK-04/2010).
ANOTACIJA: Buvo aklas karalius. Jo žmona buvo susidėjusi su generolu. Kartą liepė vyrui įsilipus į obelį krėsti obuolius, o pati apačioj buvo su generolu. Karalienė laukėsi nuo karaliaus ir kūdikis pilve pasakė, kad „Velnias už velnią, kurva už kurvą“. Karalienė supyko ir kai gimė, apmainė su kalvio kūdikiu. Kai paaugo, kalviukas vis domėjosi kalvyste, tad karalius suprato, kad tai kalvio vaikas ir atidavė kalviui. O karaliaus sūnus augdamas domėjosi kariškais reikalais, kartą net nukirto vienam galvą už bausmę. Tuomet turėjo slėptis ir pabėgęs pas ūkininką buvo piemeniu. Karalius išgirdęs apie tą vaiką nutarė jo ieškoti. Padarė karietą už pusę karalystės ir išsiuntė tarnus liepdamas visų klausti, kiek verta toji karieta. Kuris pasakys, kad pusę karalystės, tas ir būsiąs sūnus. Tarnai visų klausinėjo, paklausė ir piemens, kuris graužė duonos plutą. Piemuo pasakė, kad karieta verta pusės karalystės, bet jos nemainytų į duonos plutą. Tarnai grįžo pas karalių ir viską papasakojo. Karalius suprato, kad tai buvo jo sūnus. Paskui tas sūnus sugalvojo grįžti pas tėvus karalius. Visi labai apsidžiaugė, sūnus paskui vedė ir karaliavo. Kartą jis labai ilgam laikui iškeliavo. Tuo metu jo žmona ištekėjo už kito ir susilaukė trijų vaikų. Kai tas grįžo, sužino, kad žmona jau ištekėjusi už kito. Nuėjo pas ją, o to vyro nebuvo namuose. Prieš jam grįžtant uždarė pirmąjį į skrynią. Tuomet klausia antrojo, ką darytų pirmajam vyrui. Antrasis atsako, kad nukirstų galvą. Tada karalienė atvožė skrynią. Tas pirmasis sako, kad karalius karaliui negali kirsti galvos, turi pakarti. Važiavo vis prie kartuvių. Ten nuvažiavus antrasis karalius pakorė žmoną su vaikais, o kitam karaliui pasakė, kad dabar abu vėl gali vesti. TURINYS: Teksto 1997 m. redakcija
MOKSLINĖ KLASIFIKACIJA: FOLKLORISTIKA | TAUTOSAKA | SAKYTINĖ TAUTOSAKA | PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA | PASAKOS | NOVELINĖS PASAKOS TIPOLOGIJA: PASAKA: AT 920, Karalaitis ir kalvio sūnus, [ 23; 3] Atgal |