PATEIKÄ–JAS

Legenda apie angelų sutvėrimą ir velnių i�trėmimą i� dangaus
Dievas sutvÄ—rÄ— angelus ir paskyrÄ— jiems kunigaikÅ�tÄÆ VelsibubÄ…. Å is kunigaikÅ�tis neklausÄ— Dievo, tad jis ir jo Å�alininkai angelai buvo iÅ�tremti iÅ� dangaus. Angelai, kur krito, ten ir pasiliko: žemÄ—je, vandenyje, ore, medžiuose. Ant žemÄ—s n... [Angelų sutvÄ—rimas ir velnių iÅ�trÄ—mimas iÅ� dangaus]

Etiologinė sakmė apie ožkos sutvėrimą
Dievas iÅ� molio nulipdÄ— visokius gyvulius ir ÄÆpÅ«tÄ— jiems gyvybÄ™. Velnias, nusižiÅ«rÄ—jÄ™s nuo dievo, nulipdÄ— ožkÄ…, bet kiek bepÅ«tÄ— kvapo, negalÄ—jo ožkai gyvybÄ—s ÄÆpÅ«sti. Dievas pamatÄ™s, kaip velnias kankinasi, ÄÆpÅ«tÄ— ožkai gyvybÄ™. Ož... [Apie ožkos sutvÄ—rimÄ…]

EtiologinÄ— sakmÄ— apie povo kilmÄ™
Velnias susiginĨijo su Dievu, kad jis gražiausiÄ… paukÅ�tÄÆ nulipdys. Velnias pradÄ—jo lipdyti povÄ…. VisÄ… paukÅ�tÄÆ gražiai padabino, bet dvyliktÄ… valandÄ… užgiedojo gaidys ir velnias nespÄ—jo povui kojų padabinti. ... [Apie povo kilmÄ™]

Etiologinė sakmė apie ežio dyglių kilmę
Ežys skundėsi, kad Dievas visiems davė �iltas skrandas, �viesias akis, greitas kojas, o jam nieko nepalikęs. Tada Dievas ežiui davė dyglius.... [Apie ežio dyglių kilmę]

EtiologinÄ— sakmÄ—, kodÄ—l bitÄ— ÄÆgÄ—lusi mirÅ�ta
BitÄ— Dievo praÅ�Ä—, kad, jai ÄÆgÄ—lus, žmogus mirtų. Dievas padarÄ— atvirkÅ�Ĩiai, bitÄ— ÄÆgÄ—lusi mirÅ�ta.... [KodÄ—l bitÄ— ÄÆgÄ—lusi mirÅ�ta]

Etiologinė sakmė, kodėl vėžys atbulas eina
Dievas sutvÄ—rÄ™s visas žuvis, jas paleido ÄÆ vandenÄÆ. Vėžys pasididžiavo, kad turi kietÄ… odÄ… ir pradÄ—jo eiti atbulas. Dievas pamatÄ™s vėžio puikybÄ™, taip ir paliko.... KodÄ—l vėžys atbulas eina

EtiologinÄ— sakmÄ— apie vilko kilmÄ™
Vilkas džiaugÄ—si, kad Dievas jÄÆ viskuo apdovanojo, tik gailÄ—josi, kad dvikojų iÅ�mintÄÆ suteikÄ—.... [Apie vilko kilmÄ™]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip velniai kenkdavo žmonÄ—ms, apie velnio ir merginos kÅ«dikÄÆ
SenovÄ—je daug velnių po žemÄ™ vaikÅ�Ĩiojo. Jie žmonių arklius alsindavo, eidavo su žmogum galynių, Å�okindavo merginas. Merginos ir velnio kÅ«dikis bÅ«davo lankuotas: turÄ—jo kaulus apaugusius apie visÄ… kÅ«nÄ…. Velniai neturÄ—jo Å�nirplių nosyje... [Kaip velniai kenkdavo žmonÄ—ms, apie velnio ir merginos kÅ«dikÄÆ]

Mitologinė sakmė apie sloguĨius
SlogutÄ— kankina gulintÄÆ Å¾mogų, ypaĨ naktimis. VyrÄ… slogina mergina (slogutÄ—), merginÄ… - vyras (slogutis). Kai užslogina, reikia pajudinti kryžium kojų ir rankų pirÅ�tus. Gulintis mato slogutÄ™, bet, nors ir nemiega, negali pajudÄ—ti. SlogutÄ™ ... [SloguĨiai]

Pasaka AT 424* [Nuotaka slogutÄ—]
Bernas tarnavo pas Å«kininkÄ…. Kai nueidavo gulti, jÄÆ slogindavo slogutÄ—. Bernas buvo pastebÄ—jÄ™s, kad slogutÄ— ateina per mažą skylutÄ™ duryse. Kai tik slogutÄ— pas bernÄ… ÄÆlindo, jis skylutÄ™ užkalÄ— pleiÅ�teliu. Bernas pamatÄ—, kad prie lovos st... [Nuotaka slogutÄ—]

Pasaka AT 846 [Velnias nenori būti kaltas]
Kiaulei ÄÆlindus ÄÆ tvorÄ…, velnias atÄ—jo ir pasakÄ— Å«kininkui, kad eitų savo kiaulÄ—s gelbÄ—ti. Velnias nenori, kad jÄÆ minÄ—tų be reikalo.... [Velnias nenori bÅ«ti kaltas]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip kunigas pagavo velniÄ…
Kunigas vežime pamatÄ— velniÄ… sÄ—dintÄÆ. Jis paÄ—mÄ— ir užmetÄ— stulÄ… velniui ant kaklo. Velnias praÅ�Ä—si paleidžiamas, bet kunigas velniÄ… parsivežė ir bažnyĨioje prirakino. KiekvienÄ… dienÄ… kunigui miÅ�ias laikant, velnias sulÄ—siedavo kaip Å... [Kaip kunigas pagavo velniÄ…]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip Å«kininkas velniÄ… pagavo
ÅŖkininkas vežime pamatÄ— velniÄ… sÄ—dintÄÆ. Žmogus nusiriÅ�o keliaraikÅ�tÄÆ ir užnÄ—rÄ— velniui jÄÆ ant kaklo. Parsivežė velniÄ… namo, tris dienas laikÄ—. KetvirtÄ… dienÄ… iÅ�sivedÄ— velniÄ… ÄÆ laukÄ… ir trenkÄ— jam atgalia ranka per snukÄÆ. IÅ� vel... [Kaip Å«kininkas veniÄ… pagavo]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkui vyžas, vežimo ratus numovė
Važiavo Å«kininkas ir pajuto, kad jo viena koja basa. Važiuojant toliau, žiÅ«ri ā€“ ir antra koja basa. Toliau važiuojant numovÄ— ir vežimo ratÄ…. ÅŖkininkas paliko vežimÄ… ir grÄÆžo namo pÄ—sĨias. Ryte rado vežimÄ… visÄ… iÅ�draskytÄ….... [Kaip Å«kininkui vyžas, vežimo ratus numovÄ—]

Mitologinė sakmė kaip velnias vaitojo už gimdyvę
Kunigas važiavo per tiltÄ… ir iÅ�girdo po tiltu velniÄ… vaitojant. Velnias vaitojo, nes moteris pagimdys kÅ«dikÄÆ ir jÄÆ pasmaugs. Kunigas sužinojo, kad tai jo sesuo. Kunigas iÅ�gelbÄ—jo kÅ«dikÄÆ.... [Kaip velnias vaitojo už gimdyvÄ™]

Pasaka AT 401+401A+518 [Kaip žvejys savo sūnų velniui pažadėjo]
Gyveno vargingas žvejys, kuris per dienÄ… sugaudavo tik dvi žuvis. GrÄÆždamas namo žvejys sutiko ponaitÄÆ. Su ponaiĨiu jis sudarÄ— sutartÄÆ: žvejui seksis žvejyba, o ponaiĨiui žvejys atiduos, kÄ… namie nepaliko. GrÄÆžęs namo žvejys rado gimusÄ... [Kaip žvejas savo sÅ«nų velniui pažadÄ—jo]

Pasaka AT 313C [Kaip karalius velniui pažadÄ—jo savo negimusÄÆ sÅ«nų]
Gyveno karalius, kuris nieko negalÄ—jo užkariauti. GrÄÆždamas iÅ� karo namo, karalius sutiko ponaitÄÆ, su kuriuo sudarÄ— sutartÄÆ: karalius laimÄ—s karus, o ponaiĨiui atiduos, kÄ… namie nepaliko. Karalius namie rado gimusÄÆ sÅ«nų. SutartÄ… dienÄ… atÄ—... [Kaip karalius velniui pažadÄ—jo savo negimusÄÆ sÅ«nų]

MitologinÄ— sakmÄ— apie vaidulÄÆ, nebijantÄÆ kryžiaus
Vaidulis vaikÅ�to žmogus pavidalu. Kiekvienas blogas žmogus mirÄ™s vaikÅ�Ĩioja, nes priklauso nuo velnio: Å�is ÄÆlenda ÄÆ Å¾mogaus odÄ… ir vaidenasi. Vaidulis nebijo kryžiaus nei kitų Å�ventų dalykų, todÄ—l, kad jis nÄ—ra velnias. Vaidulis, sutikÄ™... [Vaidulis nebijo kryžiaus]

MitologinÄ— sakmÄ— apie vaidulÄÆ, neÅ�antÄÆ galvÄ… po pažastimi
ÅŖkininkas po mirties kas naktÄÆ vaidendavosi. KartÄ… kaimynai atkasÄ— jo duobÄ™, nukirto galvÄ… ir padÄ—jo prie Å�ono. Tai vaidulis eidavo be galvos, o jÄ… neÅ�davosi po pažastimi. Kai jÄÆ einantÄÆ per kaimÄ… užpuldavo Å�unys, jis mÄ—tydavo savo galvÄ…... [Vaidulis, neÅ�antis galvÄ… po pažastimi]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip Å«kininkas pinigus ÄÆ karsto pagalvÄ—lÄ™ ÄÆsisiuvo
ÅŖkininkas prieÅ� mirtÄÆ pinigus ÄÆsisiuvo ÄÆ karsto pagalvÄ—lÄ™. Po laidotuvių sÅ«nus, nerasdamas tÄ—vo pinigų, suprato, kad jis juos ÄÆ pagalvÄ—lÄ™ ÄÆsisiuvo. Su kunigo leidimu, sÅ«nus atkasÄ— tÄ—vo kapÄ… ir pinigus rado sukiÅ�tus tÄ—vo gerklÄ—je. Kun... [Kaip Å«kininkas pinigus ÄÆ karsto pagalvÄ—lÄ™ ÄÆsisiuvo]

Tikėjimai kaip atrodo aitvaras, ką daryti, kad jis pinigus pabertų
Aitvaras yra velnias, pasirodantis paukÅ�Ĩio pavidalu. Jei aitvaras juodas, tai jis neÅ�a grÅ«dus, jei raudonas ā€“ pinigus. Kad aitvaras pinigus pabertų, reikia jam užpakalÄÆ parodyti ir bÄ—gti po stogu.... [Kaip atrodo aitvaras, kÄ… daryti, kad jis pinigus pabertų]

Pasakojimas apie raganas ir jų kerus
Raganos yra moterys, susidėjusios su velniais. Jos savo kerais kenkdavo žmonėms, gyvuliams, laukams, sodams. Jos turėdavo atsiskaityti velniams už per metus atliktus blogus darbus. Raganos per Jonines renka rugių žiedus, i� jų verda ko�elę, pas... [Apie raganas ir jų kerus]

Tikėjimas, kaip atpažinti raganą
Kad atpažintų raganÄ…, moterÄÆ skandino. Jei skÄ™sta ā€“ tai nekalta, jei plaukia ā€“ tai ragana.... [Kaip atpažinti raganÄ…]

TikÄ—jimas, kaip galima apsisaugoti nuo raganos
Kai kalbi su ragana, reikia laikyti �pygą ki�enėje.... [Kaip galima apsisaugoti nuo raganos]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip ragana ligas peri
ÅŖkininkas užėjo bobÄ…, kuri sÄ—dÄ—jo ant devynių tuzinų kiauÅ�inių. Tai buvo ragana, kuri perÄ—jo ligas.... [Kaip ragana ligas peri]

MitologinÄ— sakmÄ— apie raganavimÄ… per vestuves
Jaunikio muzikantas, kai vestuvininkai po Å�liÅ«bo privažiavo tÄ—vų kiemÄ…, ant kelio padÄ—jo smuikÄ…. Ä®važiavus ÄÆ kiemÄ…, merginos svoĨia iÅ�lipo ir pradÄ—jo jaunojo arklÄÆ dantimis pjauti. ... [Apie raganavimÄ… per vestuves]

MitologinÄ— sakmÄ— apie raganÄ…, kuriai liepia suÄ—sti savo vaikÄ…
Marti iÅ�girdo pirtyje anytÄ… su velniu kalbant. Anytai buvo liepta suÄ—sti savo sÅ«nų. KitÄ… dienÄ… sÅ«nus, skaldydamas balanas, ÄÆsikirto ÄÆ pirÅ�tÄ…. IÅ� po peĨiaus iÅ�lindo juoda kirmÄ—lÄ— raudona galva ir Å�liaužia prie bÄ—ganĨio kraujo. Marti ki... [Apie raganÄ…, kuriai liepia suÄ—sti savo vaikÄ…]

Tikėjimas kaip raganos paversdavo žmones vilkais
SenovÄ—je raganos žmones paversdavo vilkais, ypaĨ per vestuves. Jeigu atspÄ—ji vilko vardÄ…, tai jis vÄ—l tampa žmogum, jeigu ne ā€“ lieka vilku. Vilkalokas gali atvirsti žmogumi perÅ�okÄ™s per medinius Å�epeĨius, kelmÄ…. ... kaip raganos paversdavo žmones vilkais

Mitologinė sakmė kaip vilkalokas pavirto žmogumi
Žmogų pavertė vilkaloku dvide�imĨiai metų. Jis pavogęs ūkininko par�iuką, bėgdamas �oko per tvorą. Jam nutrūko diržas ir jis atvirto žmogumi.... [Kaip vilkalokas atvirto žmogumi]

Mitologinė sakmė kaip laumės lemdavo gimusiam kūdikiui likimą, laumių dovanos
LaumÄ—s lemdavo gimusiam kÅ«dikiui likimÄ…, apmainydavo vaikus. SkalbianĨias laumes reikia pasveikinti ā€˛PadÄ—k, Dieveā€�. Jos už tokÄÆ pasveikinÄ… atsidÄ—koja audeklu, kurio nemažėja.... [LaumÄ—s lemdavo gimusiam kÅ«dikiui likimÄ…, laumių dovanos]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip Å«kininkas susigrąžino laumių apmainytÄ… savo kÅ«dikÄÆ
ÅŖkininkui laumÄ—s apmainÄ— kÅ«dikÄÆ. Laumių kÅ«dikis nekalbÄ—jo ir nevaikÅ�Ĩiojo. Vienas keleivis pamokino Å«kininkÄ…, kaip susigrąžinti savo kÅ«dikÄÆ. Jis liepÄ— prikÅ«renti peĨių ir laumių kÅ«dikÄÆ kepti. LaumÄ— atbÄ—go, ÄÆmetÄ— Å«kininko kÅ«dik... [Kaip Å«kininkas susigrąžino laumių apmainytÄ… savo kÅ«dikÄÆ]

Mitologinė sakmė kaip ūkininkas sužinojo auginantis laumiuką
ÅŖkininkas augino vaikÄ…, kuris sulaukÄ™s dvideÅ�imties metų nekalbÄ—jo ir nevaikÅ�Ĩiojo. Keleivis Å«kininkÄ… pamokino: sukurti vidury aslos ugnÄÆ, sumuÅ�ti dvideÅ�imt kiauÅ�inių ir apdÄ—ti jais ugnÄÆ, o laumiukÄ… pasodinti Å�alia. Laumiukas prakalbÄ—j... [Kaip Å«kininkas sužinojo auginantis laumiukÄ…]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip bernas atÄ—mÄ— iÅ� laumÄ—s pavogtÄ… kÅ«dikÄÆ
Moteriai gimÄ— kÅ«dikis. NaktÄÆ dvyliktÄ… valnadÄ… atÄ—jo laumÄ—, paÄ—mÄ— kÅ«dikÄÆ, aprengÄ— jÄÆ Å�ilkiniais drabužėliais ir pasidÄ—jo ant stalo. Prie moters paguldÄ— senÄ… Å�luotÄ…, suvyniotÄ… ÄÆ vystyklus. Visa tai matÄ— bernas. Kai laumÄ— nusisuko, j... [Kaip bernas atÄ—mÄ— iÅ� laumÄ—s pavogtÄ… kÅ«dikÄÆ]

Mitologinė sakmė kaip trys laumės lėmė kūdikio likimą
Keleivis apsistojo pas Å«kininkÄ… nakvynÄ—s. NaktÄÆ Å«kininkui gimÄ— sÅ«nus. Keleivis girdÄ—jo tris laumes lemianĨias kÅ«dikiui likimÄ…. LaumÄ—s nulÄ—mÄ— kÅ«dikiui gyventi, kol sudegs pundelis malkų. Keleivis Å«kininkui liepÄ— nesudeginti to pundelio m... [Kaip trys laumÄ—s lÄ—mÄ— kÅ«dikio likimÄ…]

BsTB 12 383-8 Tikėjimas [Kaip karves nuo raganų apsaugoti, kad neatimtų pieno]
Norint, kad raganos neatimtų karvÄ—ms pieno, reikia aprÅ«kyti velnio mÄ—Å�lu (diveldrekiu). Kitas vaistas ā€“ nupjauti karvei kairÄÆjÄÆ ragÄ…, iÅ�gręžti skylÄ™ ir užkalti vageliu atbulo Å�ermukÅ�nio.... Teksto 2004 m. redakcija

Vaizdai/garsai:

Atgal