KNYGADVARIS

Asmuo Antanas DailidÄ—

PATEIKÄ–JAS

MitologinÄ— sakmÄ— kaip godus Å¾mogus velniui savo dÅ«Å¡iÄ… atidavÄ—
Labai godus Å¾mogus su velniu sudarÄ— sandÄ—rÄ¯: velnias jam duos pinigÅ³, o jis velniui uÅ¾raÅ¡is savo dÅ«Å¡iÄ…. Taip ir padarÄ—. Po penkiÅ³ metÅ³ Å¾mogus mirÄ—. VeÅ¾ant jo karstÄ…, numirÄ—lis baladojosi, blaÅ¡kÄ—si, atsisÄ—do karste. Pro Å¡alÄ¯ vaÅ¾iavÄ... [Kaip godus Å¾mogus velniui savo dÅ«Å¡iÄ… atidavÄ—]

MitologinÄ— sakmÄ— kaip veÅ¾Ä—jas ponui velnio atvaizdÄ… nupieÅ¡Ä—
Ponas turÄ—jo gudrÅ³ veÅ¾Ä—jÄ…, kuriam duodavo neÄ¯veikiamÅ³ darbÅ³. VienÄ… kartÄ… ponas Ä¯sigeidÄ—, kad veÅ¾Ä—jas velnio paveikslÄ… nupieÅ¡tÅ³. VeÅ¾Ä—jas sÄ—dÄ—jo savo stubelÄ—je ir galvojo, kaip velniÄ… nupieÅ¡ti. IÅ¡ po peÄiaus pasigirdo velnio balsas... [Kaip veÅ¾Ä—jas ponui velnio atvaizdÄ… nupieÅ¡Ä—]

Vaizdai/garsai:

Atgal