pratarmė

 „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteką“ sudaro XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių tautosakos tekstai, užrašyti bei surinkti į vieną vietą lietuvių tautos patriarcho Jono Basanavičiaus iniciatyva. Tai – apie 7000 pasakų, sakmių, padavimų, dainų, raudų, mįslių, tikėjimų ir kitokios tautosakos, sudarančios lietuvių tautosakos aukso fondą. Devynios tautosakos knygos buvo paties J. Basanavičiaus išleistos; kita dalis tekstų beveik šimtmetį išgulėjo rankraščiuose, kol žymių tautosakininkų Leonardo Saukos ir Kosto Aleksyno pastangomis buvo sudaryta ir išleista 15 tomų „Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka (1993–2004)“:

T. 1: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 1. V., 1993.    
T. 2: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 2. V., 1995.   
T. 3: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 3. V., 1997.   
T. 4: Lietuviškos pasakos įvairios. Kn. 4. V., 1998.    
T. 5: Lietuviškos pasakos. Kn. 1. V., 2001.                
T. 6: Lietuviškos pasakos. Kn. 2. V., 2003.                 
T. 7: Iš gyvenimo vėlių bei velnių. V., 1998.
T. 8: Ožkabalių pasakos ir sakmės. V., 2001.
T. 9: Ožkabalių dainos. Kn. 1. V., 1998.
T. 10: Ožkabalių dainos. Kn. 2. V., 1998.
T. 11: Įvairi tautosaka iš rinkinių. V., 2002.
T. 12: Juodoji knyga. V., 2004.
T. 13: Levas lietuvių pasakose ir dainose. V., 2003.
T. 14: Raštai. Straipsniai ir studijos. Kn. 1. V., 2003.       
T. 15: Raštai. Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų. Kn. 2. V., 2004.