Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon

J. Basanavičius, gyvendamas Bulgarijoje (1880-1904), pastebėjo, kad vietos gyventojų dvasinis paveldas turi nemažai bendrumų su lietuvių kultūra, kalba, vietovardžiais ir papročiais. Šios sąsajos taip jį sužavėjo, kad vėliau pradėjo tyrinėti lietuvių giminystę su senovės trakais, kurių žemėje dabar gyvena šiandieniai bulgarai. Tyrėjas manė atradęs ryšį tarp lietuvių ir Balkanų senovės tautų ir teigė, jog lietuvių protėviai yra trakai, frygai ir dakai. Savo požiūrį jis išdėstė keliuose darbuose: “Lietuviszkai-trakiszkos studijos” (1898) bei “Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon” (1921).
Trakiškoji lietuvių kilmės teorija kritikuojama, nes jos iniciatorius laikomas tik mėgėju, sugebėjusiu pajusti mokslinę problemą, bet neįstengusiu jos išspręsti. Pirmiausia šią idėją sukritikavo Kazimieras Būga: “Visa Basanavičiaus studija “Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon” šiandien neturi jokios verčios. Visas tas darbas, kuriam suvartota daug metų ir sveikatos, nueis per niek. (…) Iš pradžių vis dar maniau, kad Basanavičiaus studija galės būti kai kam naudinga del glosių rinkinio. Paskui pasirodė, kad glosių esama ne tiktai nepilnų, bet ir su aibe spaudos klaidų. (...) Basanavičiaus trakų frigų studija prikišamai rodo, prie kokių nesąmonių galima prieiti sprendžiant senovės tautų tautystės klausymą remiantis kalbos duomenimis, pačiam autoriui nėsant kalbininku ir ignoruojant kalbų mokslo dėsnius” (Būga K. Rinktiniai raštai. III. V., 1961. P. 668, 672).
J. Basanavičiaus mintims nepritarė ir kiti kalbininkai. Ši teorija, nors ir autoritetingų mokslininkų atmesta kaip nepatikima, dar ir dabar žãvi žmones, besidominčius tolimų tautų praeities ryšiais. Tad čia skaitytojo dėmesiui pateikiamas pagrindinis J. Basanavičiaus veikalas apie lietuvių kilmės teoriją - “Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon” (1921).

Turinys

Knygos puslapiai