XIII KNYGA

Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka. 13 tomas:

Jonas Basanavičius. Levas lietuvių pasakose ir dainose.
Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003

Tai pirmoji tokia stambi studija lietuvių folkloristikoje. Pradinius vienuolika jos skirsnių J. Basanavičius paskelbė 1907 metais ką tik pradėjusioje eiti jo tvarkomoje „Lietuvių tautoje“, Papildyta dar tiek pat skirsnių, ji 1919 m. buvo išleista atskira knyga. Monografija natūraliai skyla perpus. Pirmojoje dalyje pateikiama medžiaga, kuria remiamasi darant išvadas, daugiausia lietuvių pasakojamosios tautosakos tekstai, taip pat skelbiama lietuvių kalbos duomenų, tautodailės pavyzdžių. Antrąja pusę sudaro J. Basanavičiaus atlikti tyrinėjimai, kitų tautų folkloro, mitologijos duomenys, istorinės bei kultūrinės įžvalgos, susijusios su nagrinėjama problema, cituojama daugybė lietuvių liaudies dainų. Aiškindamasis, kada ir kaip galėjo atsirasti liūto (levo) paminėjimas lietuvių tautosakoje, studijos autorius kreipia žvilgsnį ir į kitų tautų folklorą. Daroma išvada, esą kitų tautų pasakų liūtas negali susilyginti su lietuvių nei skaičiumi, nei motyvų įvairumu, o taip yra dėl to, kad lietuvių protėviai savo akimis jį dažnai matydavę, ir jo įvaizdis užsifiksavęs tautosakoje.
Leonardas Sauka įvade „Išsvajota monografija apie liūtą lietuvių tautosakoje“ įvertina J. Basanavičiaus pastangas atskleisti, koks įvairus yra liūto paveikslas lietuvių tautosakoje ir kodėl šis tolimų kraštų gyvūnas taip dažnai joje minimas. Ši knyga – „tai įspūdingas, didžiulis lyginamasis lietuvių pasakų tyrinėjimas <...>. Nors jis ir su trakų-frigų teorijos prieskoniais, bet tokio darbo nėra buvę iki J. Basanavičiaus ir nėra iki šiol“.
 „Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos“ tryliktą tomą parengė Kostas Aleksynas. Įvadą ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Tekstologinio parengimo aspektus aptarė Kostas Aleksynas, žodynėlį sudarė Vitas Agurkis.

Turinys

XIII knygos puslapiai