NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10493&OId=7518
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Seniau miškuos gyvena vienas senelis. Anas nieka daugiau nedirbdava, kaip tik, pavalgįs kakių šaknelių, grybų arba uogų, ir šakinėdava par ravų. Vienan pusen rava peršakįs, sakydava: „Čia tau, Dieve!“, – kitan pusen atšakįs, sakydava: „Čia man, Dieve!“ Labai anas buva geras senelis.
Nusbada velniui žiūrėt in takį senelia gražų gyvenimų. Apsivertįs kunigu, ataja un senelį ir pradėja jį prikalbinėt, kad aitų nars kartų bažnyčian.
– Matai, – saka, – šindei didele švinte. Žmanes aina bažnyčian pasmelstų, e tu čia, par ravų šakinėdamas, nei šių, nei tų šneki!
Paklause senelis ir eja bažnyčian. Preja un didelį ežerų. Visi žmanes eja aplinkui, e senelis pereja tiesiai par ežerų, nė kajų nesušlapa. Nuveja bažnyčian ir pilnų rada žmanių. Pakėle akis aukštyn ir pamate, kad pakreklėj bažnyčias atsisėdį du velniukai, pastiesį jaučia skūrų ir raša visų griekus, kas tik kų bažnyčiaj sugriešija. Niekas jų nemate, tik vienas senelis temate. Priraše pilnų skūrų ir nebebuva kur rašyte. Pajeme vienas velnias, insikunda vienų kraštų skūras, kitas kitų, ir jėme timpt. Bet matyt, kad skūrų pertimpe, nes trūka par pusį, ir velniai abu nuburbėja žemen. Vienas net ragų nuslauže. Tų regėdamas senelis jėme ir susijuoke. Kų bežiūrint velniukas vėl pakreklėn užsirepečkena ir ja griekų ažraše.
Pa visam senelis grįža namã. Kaip tik preja un ežerų, narėja vėl pereit, kaip ataja, bet kaip tik žinge undenin, tuoj pradėja grimzte. Parejįs namã, niekadas nebeja bažnyčian ir tik par ravų šakinėdava, bekalbėdamas tuos žodžius: „Čia tau, Dieve!“ – „Čia man, Dieve!“
PATEIKĖJAS: Dominykas Sirvydis
FIKSAVIMO METAI: 1904
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Dauliūnai, k., Jūžintų sen., Rokiškio r. sav., Panevėžio apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dauliūnų kaimas, Jūžintų parapija
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 268-269, Nr. 130
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 130
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: velniai. Moralinė.