|

NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10552&OId=7576 PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Vienas senelis pagrįža vakara iš karčemas ir, atsisėdįs pa lungu, žiūri aran. Are gražu, šviesu, menuo pačiaj pilnatyj šviečia. Bežiūrėdamas pamate, kad ineja kieman dvi mergas. Viena nešas žirkles avikarpes, kita skalinėlį ir aina tiesiai un dienadaržį. Matydamas tai senelis surika pra lungų:
– Ka jūs tį ainat?
Tuojaus anas sugrįža ir aina gryčian. Priemene buva ažušauta su medini velki, bet jam nieka nekliuva ažušavimas. Ineja tiesiai ir aina gryčian. Atsidare duris ir ineja vidun.
– E kurgi jūs, mergytes, dabar naktį vaikštinėjat? – tare senelis.
Mergas tuojau užpuola un senelia ir saka:
– Eg argi tu mum pažįsti?
– Pažįstu, dukreles, – tare senelis, – kaipgi nepažinsi. Ir šindei su jūsų teveliu puskvaterkį išgėrem...
Tuojaus šias mergas visus miegunčius aprūke žmagaus taukais, kad lig dienai nebenubustų, e šitam seneliui gvaltu verte, kad liežiuvį su žirklėm nusikirptų. Nusgunda senelis ir jėme atsiklaupįs jų prašyties, kad nekirptų, bet jas traukia jam iš burnas ir kerpa. Ažlinda senelis až piestas ir jėme gvalta rėkt, bet ja rėksma niekas negirdėja, nes buva aprūkyti. Užlipe ir anas un piestas ir traukia senelį aran. Kamava kamava jas šitų senelį, bet un gala par didelį prašymų jau liežiuvia nebekirpa, tik prisiekdina, kad kalai gyvas gyvins, nesakys niekam, kad anas yra raganas ir vaikščiaja naktims pa dienadaržius, avims vilnas kirpdamas. Išejį mergas nukarpe visam avim vilnas ir iškirpa kaktas kryžiškai. Paskui išmelžį karvem pienų, pareja namã.
Ryta atsikėlį rada blėdis padaryta, bet kas tų padirba, nedasižinaja, nes senelis, bijadamas smerties, raganų neišdave. PATEIKĖJAS: Teresė Kupetyčia FIKSAVIMO METAI: 1904 SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 306, Nr. 149 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 149 Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904. ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Raganos. Atgal |