NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10557&OId=7583
PAVADINIMAS: Teksto 1995 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buva senelis ir babele. Babele buva nesveika, vienvalias kasėdava ir nieka negalėdava dirbt. Už tatai senelis jas nemylėja ir diena iš dienas lauke, kad tik graičiau numirtų. Bet babele niekur nemislija mirt, strimpe ir strimpe sau taliau. Nebesulaukdamas senis babas numirštunt, pajeme jų inmete vienmarškinį in rageles, nuveže jų miškan, išmete un kalna ir parvažiava sau namã. E šųla, šųla, kad net spraga! Babele prisiglaude prie akmenia ir sedėdama laukia smertes. Mata, kad jau raiks sušalt.
Jai besėdžiunt ataja baisiai didelis panas ir klause babelį:
– E kų – šųla, babel?
– Šųla, panuliuk, kaipgi nešųla: ja darbas, ja laikas, tegul šųla sau sveikas!..
Apsigrįža panas ir nuveja talyn. Tuo tarpu ir šaltis truputį lysterėja*. Palaukėjus ataina tas pats panas, bet jau daug buva mažesnis. Ataneše baranus, čebatus, nametų ir pusį sūria ir vėl klausia babelį:
– Ar šųla, babel?
Babela atsake:
– Šųla, panuliuk, – ja darbas, ja laikas, tegul šųla sau sveikas!
Tadu panas apvilka babų baranais, apiave kajas, apriše nametų ir, padavįs pusį sūria, liepe valgyt, e pats vėl sau nueja. Ir šaltis viškai sumažėja. Apšila babele. Sėdi sau prie akmenių ir valga sūrį.
Ne už ilga pamate, kad kažin kas atvažiuoja gražiaj karietaj, užkinkytaj ketvertu arklių. Kaip privažiava artyn, pažina, kad tas panas, tiktai jau buva viškai mažutis. Privažiavįs klause:
– Ar šųla, babel?
– Šųla, panuliuk, kaipgi nešuls: ja darbas, ja laikas, tegul šųla sau sveikas!
Tadu panas išlipe iš karietas, pasadina jan babelį, dave jai maišų pinigų ir liepe važiuot namã.
Parvažiuoja babele namã. Pamatįs senis, kad kasžin kas karietaj invažiava ja kiemelin, pamislija, kad kaks panas atvažiava ja luptų ažu sušaldymų babeles. Išbėga iš gryčelės be kepures pasitiktų ir pamate, kad karietaj sėdi babele ir turi: maišų pinigų. Dabar senis su babeli susgadija ir gražiai sau taliau gyvena.
Netal nuo jų, susiedijaj, gyvena kitas senis, katras, užgirdįs apie šitų atsitikimų, suskalbėja su sava pačiu apgaut šaltį. Nars pirmiau abu labai suntarvej gyvena, bet dabar tyčia pradėja senis babas nebeapkįst ir šalčiam atejus nuveže babų un kalna ir palika tinai jų vienmarškinį. E šųla, kad net pykši ir tvaras lūžta. Ataina labai didelis panas ir klausia babų:
– E kų, šųla, babel?
Baba pakėle ažušalusias akis ir, vos begalėdama apverst ležiuvį, jėme keiktes ir lajates, sakydama:
– Atstak, tu gudai prakeiktas, kad taũ perkūnėlai ažmuštų!
Apsigrįže panas ir nuveja. Tuo tarpu da labiau šalt pradėja. Palaukėjus truputį vėl ataina tas pats panas, bet jau daug didesnis, ir klausia babų:
– Ar šųla, babel?
E baba, kaip ir pirma, keike jį ir vis šauke, kad jį perkūnas ažmuštų. Jinai mat mislija, kad tas panas tyka jas pinigų pakliudyt, katruos ana tikėjas gaut. Teip besedėdama ir besibardama, baba jėme ir sustinga. Tadu šaltis inkiše jų maišan, indėja geldan, ažkinke kiaulį ir nuveže un senia gryčelį. Pamatįs senis, kad atvažiuoja, su džiaugsmu išbėga pasitiktų, bet, pamatįs, kad ne arkliais karietaj atvažiava, tik kiauli geldaj, senis nuliūda. Bet pamatįs, kad geldaj yr maišas, ažmirša, kad ir babeles gi nesmata, – puola su linksmybi tuoj prie maiša, mislydamas, kad tai pinigų maišas. Atariše, žiūri – ja baba sustingus.
Takį sau senis makslų gava ažu sava gabštumų un pinigų.
PATEIKĖJAS: Teresė Kupetyčia
FIKSAVIMO METAI: 1904
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 312-313, Nr. 152
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 2. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1995. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 152
Lietuviškos pasakos yvairios (II t.). Surinko dr. J. Basanavičius. Chicago (III.): Turtu ir spauda „Lietuvos“, 1904.
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: J. Basanavičiaus pastaba: mitologinė. Šaltis. Paaiškinimas: ly s t e r ė j a – Bs. skl. atpuola