|

NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=10615&OId=7642 PAVADINIMAS: Teksto 1997 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Kitąsyk javai augdavę daug didesni neg dabar ir būdavos varpos ištisai visą šiaudą nog žemės iki viršui. Žmonės tuomet buvę labai išdykę. Viena moterė su duonos šmotu nušluosčius savo vaikui subinę. Dievas už tai nedavė lietaus ar per tris vasaras. Žmonės pradėjo badu mirt ir prašė Dievo lietaus. Dievas nesidavęs žmonėms save permaldautie. Tada šunelis pradėjo Dievo melst, tarydamas:
– Dieve, duok nors tokią varpelę, kokią aš apžioju...
Šunelio Dievas išklausė, ir dabar tokios trumpos varpos tebauga, nes sakosi:
– Žmogus būna šuns dalyje. PATEIKĖJAS: Veronika Mačiuliūtė FIKSUOTOJAS: Pr. Aidukaitis FIKSAVIMO METAI: 1900-1902 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Beržiniai, k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Beržinių k., Vilkaviškio pav. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 368, Nr. 163 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 3. Lietuviškos pasakos įvairios. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Įvadą parašė Leonardas Sauka. Paaiškinimai Kosto Aleksyno, Leonardo Saukos. Vilnius: Vaga, 1997. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE:, Nr. 163 Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.): Turtu ir spauda "Lietuvos", D.3. – 1904. ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |