NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1314&OId=571
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[DERYBOS TRIS NAKTIS NEMIEGOTI]
Buvo du susiedai: vienas dideliai bagotas, antras biednas. Biednas prašė bagotojo pažyčioti piningų. Bagotas pažyčiojo ant nekurio laiko. Atėjus laikui, neturėjo biednas iš kur atiduoti. Bagotas reikalavo kanečnai, tardamas:
– Nors savo dūšią parduok, ale man piningus atiduok. Nežinodamas, ką veikti, biednas ėjo į krūmą, kad susitikti velnią. Sutiko velnią. Velnias tarė:
– Žmogau, ką reikalauji?
Ans pasisakė žyčiojęs nuo susiedo piningus ir neturiąs iš kur atiduoti. Velnias vėl sako:
– Nu, gerai. Aš tau duosiu piningų, jei tu išbūsi, po medį sėdęs, tris naktis nemiegojęs.
Atėjo vakaras. Velnias nuvedė žmogų į krūmą ir pasvadino po egle. Pats velnias paėjo šalin. Žmogus išbuvo par visą naktį nemiegojęs, o prieš aušrą netyčiomis apsnūdo, todėl kad kožnam žmogui prieš aušrą didžiausiai miego norias.
Tuo tarpu parbėgo ir velnias. Padunzgino žmogaus galvą į medį ir tarė:
– Žmogau, miegti?
Žmogus atsakė:
– Ne, nemiegtu.
Velnias tarė:
– O ką dirbi?
Žmogus vėl atsakė:
– Dūmą dūmoju.
– O ką dūmoji?
– Aš dūmoju, kad daugiau žemės yra kalvotos kaip lygios.
Velnias pabėgo, pardien išmieravo visą žemę, o vakare pargrįžęs tarė:
– Je, žmogau, tavo tiesa!
Antrą naktį pasvadino velnias vėl žmogų po egle ir pats pėjo šalin. Žmogus prieš aušrą vėl apsnūdo. Parbėgo ir velnias, apent tarė:
– Žmogau, miegti?
Žmogus atsakė:
– Ne, nemiegtu.
– O ką dirbi?
– Dūmą dūmoju.
– O ką dūmoji?
– Aš dūmoju, kad daugiaus medžių yra kumpų nekaip tiesių.
Velnias par visą dieną išmieravo visus medžius. Vakare parbėgęs tarė:
– Je, žmogau, tavo tiesa!
Pasvadino trečią naktį. Žmogus vėl prieš aušrą apsnūdo. Velnias parbėgo, padunzgino galvą į medį ir tarė:
– Žmogau, miegti?
Žmogus atsakė:
– Ne, nemiegtu.
– O ką dirbi?
– Dūmą dūmoju.
– O ką dūmoji?
– Aš dūmoju, kad daugiaus upių yra vingiuotai bėgančių nekaip tiesiai.
Velnias išmieravo visas upes, parbėgęs tarė:
– Je, žmogau, tavo tiesa! Nu, dabar paieškok maišo. Žmogus atsinešė maišą, o velnias nuvedė į girę, atkasė skrynę piningų, pripylė pilną maišą ir tarė:
– Jug jau nepaneši tu piningų!
Ėmęs tą maišą, padėjo žmogui parnešti į namus ir pats pėjo, kur sau žinos.
Antrą rytą žmogus nunešė susiedui piningus. Susiedas klausė:
– Kur taip greitai gavai tuos piningus?
Žmogus papasakojo, kame gavęs piningus. Bagotas susiedas norėjo ir gauti piningų. Ėjo į krūmą ir sutiko velnią. Velnias tarė:
– Ko reikalauji?
Ans pasisakė norįs gauti piningų, kaip ano susiedas. Velnias pasvadino ir aną po medį. Ans išbuvo par naktį nemiegojęs. Prieš aušrą ir apsnūdo. Velnias, padunzginęs galvą į medį, tarė:
– Žmogau, miegti?
Tas, nebeišmanydamas, ką beatsakyti, tarė:
– Teisybė, ponai, biškį prisnūdęs.
Velnias ėmęs už koją žmogų ir suplakė į medį už tai, kad nemokėjo teip gudriai atsakyti kaip tas biednas.
FIKSAVIMO METAI: 1981
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 114