NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1320&OId=575
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Gabrielės Petkevičiūtės-Bitės rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[KEISTA ŠIKŠNA]
Vienas žmogus keliaudamas atrado šikšnogalį, kurį pakeldamas tarė:
– Parnešęs pririšiu ėdžias arkliams – visgi bus tvirčiau už virvę!
Teip ir padarė. Po kelių savaičių ūkininkas pasergėjo, jog jo žirgai pradėjo tukti, suriebėjo. Ir kiekvieną rytą randa juos sukaitusius. Tada ūkininkas, pasiteiravęs su savo žmona, nutarė, jog kaip arkliai atsigavo, tai ir pradėjo ant jų velniai jodinėti. Nusprendė daboti nakčia: pasidarė sau šermukšnio lazdą, pavožė grabnyčios žvakę po puodu ir sėdžia kertėje užsislėpęs ir klausos. Štai apie vienuoliktą valandą užgirdo: brr. . . čžž. . . Pakėlė puodą ir žiūri: pilni loviai pribiro avižų, o ta rastinė šikšna, atsirišusi nuo ėdžių, lupa, tikt lupa arklius. Tuomet tik nustoja, kaip arkliai avižas ėda.
Ant rytojaus atrišė žmogus šikšna, išnešė ir numetė ten, kur rado, tardamas:
– Kad tu toki šikšna, tai man tavęs nereikia.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 117
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 117