NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1422&OId=602
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[PRIEMONĖS NUO GYVATES ĮKANDIMO]
Gyvatei įkandus, reikia tą vietą trinti gelže arba galąstuvu, paskui pritverti taboką su rūgštu pienu. Įkąstasis žmogus negali eiti po pastogės, labiau turi saugotis neįeiti į dūmus, bet sėdėti ir nakvoti ant lauko, kur patvorėj, kol neatsileis putmenis. Kad būtų kas kitas prie įkandimo, tuomet sugrobti tą pačią gyvatę, kuri įkando, ir su jos krame apvesti apie kandį, tuomet putmenis tiek teplisiąs, kiek tame rinkelėje, krame apvestamjame. Gyvatė įkandusi nebeturianti gylio, kol neprieis prie akmens. Tuoj po įkandimo gali drąsiai ją gaudyti, antrą sykį nebegali įkąsti tuojau. Yra žmonių, mokančių užvardyti gyvatės kandį; nereikia jiems nė matyti ligonį, nė prisitikti. Kas atėjęs pasako, kam įkando, daktaras tuojau pakalba savo maldelę, potam, paėmęs by kokia žolę ar lapą, paduoda, kad nunešęs pridėtų prie kandžio. Kaip tik prideda, tuoj ir išgyja.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 130
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 130