NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1430&OId=603
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[SUPYKINTAS VARDININKAS]
Tokį vardininką vieną kartą iškeikė kunigas, užgynė prie jo žmonėms gydytis, apšaukė jį burtininku, su velniu gydančiu. Netrukus po to iškeikimo ir įkando gyvatė klebono karvei. Gydo šiaip, gydo teip – karvė niekaip nepagyja. Gaspadinė nori eiti prie to vardininko, klebonas, žinoma, neleidžia. Bet gaspadinė, matydama, jog jau karvė dvės, nusiuntė, prašydama išgydyti.
– O tai buvo mane keikti! – sako tas.– Kad jūs geri, išgydykite be velnio. – Nedavė vaistų.
Gaspadinei gailu pieningos karvės, lekia pati. Nubėgusi meldžia, prašo, kad susimylėtų. Tas išrūgojęs gerai už keikimą, potam supykęs metęs jai nuskintą lapą nuo sudžiūvusios šluotos:
– Še, – sakąs,– klebono karvei tokius tik vaistus teduosiu.
Gaspadinė prasidžiugusi, pasigrobusi tą sudžiūvusį lapelį, parsinešusi patrynė kandį – tuoj karvė sveika atsistojus.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 131
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 131