Tautosako objektas "Sakmė [Žavėtojai] LPK (3669), KLPTK III p.236" >> "1981 redaguota versija"

Tautosaka


NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1436&OId=604

PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija

ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Gabrielės Petkevičiūtės-Bitės rankraštis

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
[ŽAVĖTOJAI]

Kitą sykį buvo daug žavėtojų, bet ir dabai dar yra, nors ne teip daug iš katalikų, o žydų ir rusų, labiau staravierų, maž kiekvienas moka žavėti. Sužavėja javus ant lauko, daržovės nudžiūsta, sunyksta arba kiteip pradeda augti: kaip kopūstai auga į šaknis, kaip į ropes, o batviniai suka į galvas. Sužavėję gyvuliai sudžiūva ir padvesia. Sužavėja ir žmones – tuoj pradeda sirgti. Kitas moka sužavėti, moka ir atgauti, o kitas sužavėti moka, o atgauti nebemoka,
Supratus sužavėtą žmogų ar vaiką, tuoj reikia duoti gerti stiklininką, jeigu tikrai bus sužavėtas, tuoj ims vemti ligonis. Tuos jo vemelus tuojau į pečių ar į ugnį – beveizint atbėgs tasai, kurs sužavėjo. Jeigu jis mokės atgauti, atgaus, o jei nemokės, tuomet verkdamas prašys gerti ar ką pavalgyti, nes jam be galo degys širdį. Reikia nieko neduoti, ginti laukan, tuomet nors kokį pagalį jis pagaus išbėgdamas.

FIKSAVIMO METAI: 1981

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 132

©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 132

Atgal