NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1452&OId=608
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[UGNIS IŠEINA IŠ KROSNIES]
Ugnis kartais uliavoja. Man pačiai teko tokį atsitikimą matyti. Kokius keturis metus atgal parvežė mūsų žmonės kūlalius * iš linmarkų, kad be reikalo nesiblaškytų, ir sudėjo ant pečiaus džiuvinti, kad paskui geriau degtų. Mes pakūrėme pečių. Staiga užsidegė ir kūlaliai, ant pečiaus sukrauti. Matutė numetė kūlalius nuo pečiaus. Tuoj jie užgeso – ir užgeso ugnis po pečiumi. Tik liepsna ėmė uliavoti po gryčią: palindo papeliučkyje, paršą iš ten išvijo. Paršas išsigandęs ėmė lakstyti irgi po gryčią, kvykdamas kvy kvy! Liepsna palėkė ir po stakles ir audeklą apsiautė, kėlėsi apie langus, pasieniais lakstė, pilna gryčia jos pasidarė, tokios ilgos, raudonai melsvos. Mes tik duris laikėme, kad ji ant stogo neišlėktų. Aplaksčius visą gryčią, ūmai palėkė atgal po pečių. Užgesęs pečius ėmė vėl kūrintis, o liepsna iš gryčios išnyko, nieko nesudeginusi, nieko nesugadinusi. Toki dievo galybė!
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 136
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 136