NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1514&OId=627
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
originalus Juozo Tumo-Vaižganto rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[ŠUNS IR VILKO BIČIULYSTĖ]
Gaspadorius turėjo gerą šunį, ir gerai anas jį žyvijo, lig šuva pasenėjo. Potam išvarė laukan, sakydamas:
Eik sau, vilko skūra, niekam esi nebezgadnas! Šuva, išvarytas iš namų, bėgo per lauką ir patiko vilką. Ir klausė vilkas šunį:
– Kur, kūmai, teip nuliūdęs eini? Šuva pasiskundė vilkui, kad jo gaspadorius nebemyli ir nebežyvija.
– Kai buvau jaunas ir stipras, tei galėjau stiprai slūžyt, tai buvau geras, paklusnas ir žiemą, ant pusnies gulėdamas, sergėjau jo namus, ė dabar nebegaliu to padaryti, tai anas mane išvarė iš namų.
Vilkas išklausęs šunio skundą, sakė:
– Cit, kūmai, tik tu manę neužmiršk – aš tau padarysiu,kad kaip mylėjo gaspadorius tave, teip ir vėl mylės. Grįžk, kūmai, namo. Kad ir tave varys iš namų, tu vis dairykis netoli kur papakraščiais. Ė kai eis laukan gaspadorius su gaspadine ir su vaikais rugių pjautų, ir tu išeik ir būk nuo jų netoli. Ė aš jų vaiką prisgadijęs pagriebsių, nešiuos. Jie tav pliudys. Tai tu pavijęs ir atimsi iš manę. Tai jie tav pradės vėl mylėti. Po tai sankalbai jie ir išsiskyrė, parbėgo šuva namo. An rytojaus eina gaspadorius rugių pjautų su visa šeimyna, su vaikais, ir šuva išsekė. Gaspadorius su šeimyna pradėjo rugius pjauti, ė vaikai pievoj bovijos, ir šuva netoli gulėjo. Atbėgo iš miško vilkas, prisderinęs pagriebė vaiką ir neša. Pamatė tėvai – pradėjo vyt, šuniu pliudyt. Vilkas miškan – ir šuva paskui. Ir atėmė vaiką, atnešė tėvams. Nuo to laiko pradėjo šunį mylėt geriau ne kaip pirma. Potam gaspadorius pradėjo ruošti bolią, užukvietė svečius. Šuva dažinojo, kad bus bolia, – nubėgęs miškan, paskvietė vilką ant bolios.Prievakaryj inlindo abuduj gryčion terp žmonių, palindo pastalėn. Šuva sučiupo butelį arielkos ir pamylėjo vilką. Neilgai trukus, vilkui paėmė linksmybė, ir sako:
– Giedosiu.
– Aje, susimildamas, negiedok, ba išvarys mus!
Vėl pabuvus, sako:
– Neiškęsiu – giedosiu.
– Susimildamas, kūmučiuk, negiedok.
Vilkas kentė, kentė ir nebeiškentė – ir sugiedojo:
– Aū, aū!
Tuoj visi svečiai:
– Kas čia, kas čia?
Paėmė kačergas ir išmušė juos abudu iš gryčios, išvijo laukan. Ir nuo to pasibaigė jų abiejų giminystė.
FIKSAVIMO METAI: 1981
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Svėdasų prp., Ukmergės pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 153
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 153