NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1579&OId=664
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
RAGANOS
Kartą pasivėlinęs ir biškį girkštelėjęs*, iš Šiaulių grįžo Šniūraičių (Radviliškio vls.) Andrišiūnas. Jau pritemusi, kaip, Kruojos tiltu eidamas, pamatė dvi moteri, o tos buvo jo pažįstamos iš to paties sodžiaus.
Jos, jį pamačiusios, nuogos iš patiltės išbėgo, iškryžiavojo, ėmė žnaibyti ir norėjo nusmaugti. Jis išsigando, kad paleistų ir meldė, o jos jam sakė:
– Prisiek niekam nesakyt, kad mes raganos, tai paleisime.
Andrišiūnas prisiekė, o raganos paleidusios pasakė:
– Jeigu nors vienam žmogui pasakysi, kad mes esame raganos, tai tave į kamuolį sutrauks.
Taip pasakiusios, paleido.
Andrišiūnas Šniūraičiuose dar tebegyvena. Apie raganas atsiminęs, jis visada sako:
– Yra šniūraičiuose dvi pagedėlės, ale kad negalima psakyti.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 175
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 175