NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1581&OId=665
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
AIČVARAS
Seniau, pirm keliolikos metų, ant turtingesniųjų žmonių visi spėdavo, kad turi aičvarą. Šiaulių valsčiuje gyveno Dočkių Lunskiai, tai aplinkiniai spėdavo, kad jiems aičvaras turtą nešąs. Kai kurie net matė, kaip ugninis pagaikštis padebesiais atlėkęs ir į klėtį įlindęs.
Šniūraičių Alekna (Radviliškio vls.) į savo vieną kamarą nieko neįsileisdavo. Kartą, kad visi buvo išvažiavę į bažnyčią melstis, samdyta mergaitė, namie pasilikusi, užsimanė pažiūrėti, kas toje kamaroje yra. Tik duris pravėrė – kad pamatė senį didelį, kuprotą, apžėlusį, baisu žiūrėti. Tai buvo aičvaras. Mergaitė persigando, net iš baimės apalpo, paskui ilgą laiką sirgo.
Aleksienė labai barės už nereikalingą žingeidumą.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 176
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 176