NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=1585&OId=667
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
1914 originalus Jono Krikščiūno-Jovaro rankraštis
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[VYTIS – AIČVARAS]
Sodietis, žmogus ūkininkas, iš turgaus parvažiuodamas, ant kelio rado vytį. Pamanė: „Kaip prie ūkės, gal kam sunaudosiu“. Parvežęs kaip arklius į kūtę įleido, tai i[r] tą vytį už ėdžių užmetė – pamanė: gal reikės čia, gardus taisant.
Rytą nueina, žiūria – avižų pilni loviai, arkliai parsiėdę, išputę, net pūkščia. Sugrįžęs ant vaikeso barasi už tiek daug avižų pripylimą. O vaikesas sakosi nieko nežinąs, nė vienos saujos nepylęs. Paskui klausinėjo šeimininkės, mergaitės, pusbernio ir piemenio, bet sakėsi nežiną. Antrą naktį taip pat atsitiko. Tada jau ūkininkas pamanė: gal ta vytis taip daro? Iš už ėdžių vytį paėmęs, nunešė į klėtį ir užmetė ant aruodo. Rytą įeina į klėtį, žiūria – pilni, kupini aruodai avižų.
Suprato tą vytį esant aičvaru. Nuėjo pas kleboną pasiklaust, ką jai reikia daryti. Klebonas pasakė, kad tą vytį nunešti į tą vietą, kur radęs, atžagaria ranka numest ir neatsižiūrėdamas namo pareiti. Kada žmogus taip padarė, nuo to laiko avižų vėl nebebuvo.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 178
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės/Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 178