NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3403&OId=1694
PAVADINIMAS: [Vorpilio pasakos]
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Padavimas apie Vorpilio piliakalnį
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Literatūrinė kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tilžės Prūsios vadinamas pilies kalnas Worpillis tur apie save šitokią pasaką. - Vienas jaunas žmogus vieškely nuog Paskalvių ant Tilžės sutiko dvi gražias mergaites. Tiedvi mokėjo tam jaunikaičiui labai dorai prikalbėti, kur jiedvi į jų namus nulydėjo, kurie nematytą gražumą turėjo. Pakeliui iki tų namų tiedvi mergaitės kvietkus skynė ir tomis jaunikaitį apkaišė, pynė vainiką ir tą jam ant galvos uždėjo. Ir taip su juom besibovydamos į gražiuosius namus atkako, kur jam pasakė, jog dabar skirtis reikia. Ale jei tą gražumą nor visados matyti, tai turįs labai sunkų darbą atlikti. Jiedvi esančios pražuvimui nuvelytos ir šiaip į baisius sutvėrimus paverstos. Ale kaip jaunikaitis numatė, jog tai vaidyklės yra, nenorėjo tai apsiimti, ir tapo iš gražiųjų namų laukan išstumtas. Tada prapuolė viskas, ką buvo matęs, numetė vainiką nuog galvos bei visą padabinimą, ir kojomis trypė keikdams. Valandą aplink klaidinėjo, pailsęs atsigulė ir užmigo. Kaip ryto metą saulė tekėjo, jis pabudo, ir pamatęs Vorpilio artybėj esąs, kaip turėjo nusidyvyti matydamas kvietkų liekanas į auksą pavirtusias esant, kurios buvo knipkių skylėse užsilikusios. Dabar numanęs kokią iškadą padaręs, skubinosi ieškoti vainiko, kurį numetė, ale noprosnai - jau nebuvo rasti. Gailestingai grįžo namo, apverkdamas savo didįjį patroką.
PATEIKĖJAS: Rasumas
FIKSUOTOJAS: Jurgis Banaitis
FIKSAVIMO METAI: 1936
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Paskalviai, Tilžės aps. (dabar - Dubki, Kaliningrado sr. Rusija)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 43-44, Nr. 374
Tautosakos darbai, t. 3: Iš Mažosios Lietuvos tautosakos. Kaunas, 1937.
©: Parengimas Jonas Balys
PASTABOS: Skelbiama iš leidinio "Tautosakos darbai", t. 3: Iš Mažosios Lietuvos tautosakos. Kaunas, 1937.