NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=375&OId=157
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio 1860
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[IŠSIGELBĖJĘS MEISTRAS]
Vienas biednas žmogus turėjo sūnų, katrą pirmiausia atidavė pas kalvį mokytis. Ale tę jam nepasidabojo – nuėjo pas ziegormistrą. Pas katrą mokinosi septynis metus ir labai buvo slaunu meisteriu, jau pereidavo savo meisterį. Paskui atsisveikino su tėvu ir pasileido in kelionę vandravot. Bekeliaudamas užėjo pas vieną karalių, katras pasiklausė, kas per vienas. Tas atsakė, kad yra meisteriu ziegorių.
– Gerai, padaryk tu man tokį ziegorių, kaip moki geriausią.
Meisteris pristojo an to ir pradėjo savo darbą, katrą dirbo
per du metus. Budavo[jo], dirbo apaštalus, žalnierius, paukščius, dūdas ir t. t. Sustatė ziegorių per penkias nedėlias. Tas buvo tokis: kaip mušė pirmą adyną, tai atsidarydavo durys ir išeidavo gegutė kukuodama, kaip antrą – vaiskas, in glitą sustatytas, trečią – vaina, ketvirtą – Izidorius, klūpaudamas po kryžium, penktą – medžioklė an šerno, šeštą – Herkulesas, užmušdamas smaką, septintą – Dovydas, vajavodamas su Galijotu, aštuntą – Samsonas, plėšdamas snukį levo, devintą – paskutinė večerė pono Jezuso, dešimtą – komedijanta an arklių, vienuoliktą – akrotas, skęsdamas vandenyje, dvyliktą – kapelija. Karalius labai džiaugėsi iš to ziegoriaus, užmokėjo meisteriui labai daug pinigų ir, kad niekas neturėtų tokio ziegoriaus, liepė nurisavot ziegormistro abrozą, išlupt akis ir laikyt an savo dvaro.
Vieną sykį pagedo ziegorius. Sušaukė slaunus ziegormistrus, kad sutaisyt, ale nė vienas nežinojo, kas yra pagadyta. Tada liepė daktarui, kad pataisytų anam akis. Daktaras pataisė akis, ale per didelį darbą. Tada ziegormistras tik dirstelėjo – tuoj pažino, ko reikia, ba buvo nulūžęs vienas šriubelis. Tuojaus pataisė, ir vėl ėjo, kaip pirma. Ir pasakė in karalių:
– Tai vis niekai ziegorius, ale aš padarysiu lekiančią būdą *.
Karalius pavelijo ir tai padaryt. Kaip jau viskas buvo gatava,
prašė karaliaus daug aukso ir sidabro, sudėjo in tą būdą ir pats pirmiausia pabandė. Uždegė spiritą ir pradėjo lėkt. Kaip jau buvo aukštai, pasikloniojo karaliui ir pats grįžo pas tėvą.
FIKSAVIMO METAI: 1981
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 43
SAUGOMA:
LLTI BR (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštynas) | F 1-44, Nr. 24
©: Sudarymas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 43