NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=3929&OId=2030
PAVADINIMAS: [Apie vyturio, žvirblio, varlės ir rupūžės kilmę]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kad kitąsyk Dievas lipino vyturiuką, o velnias, nenorėdamas apsileist, lipino ir ką tokį ant paukščio pavidalo. Kada Dievas nulipino, paleido, Dievo sutvėrimas bėga. Ir velnias nulipinęs paleido – velnio šokuoja. Tada žmonės Dievo sutvėrimą praminė vyturiu, o velnio – žvirbliu.
Kitą sykį Dievas, neturėdamas ką veikt, paėmęs molių, vėl ką nors lipinėjo. Velnias, pamatęs, kad Dievas lipina, jis ir, pasigriebęs juodžemės, lipina. Dievas nulipinęs paleido – Dievo šokinėja. Ir velnias nulipinęs paleido – velnio repetoja. Velnias tada perpyko, kad jis negal teip padaryt kaip Dievas, – susigavo tą savo žvirblį, atnešęs paleido į žmogaus namus, kad jam iškadą darytų, kviečius nulestų, o paskui ir tą savo repečkę, pasėmęs į saują, atnešė ir pametė žmogaus gyvenime, kad jam po kojų toks bjaurus sutvėrimas painiotųsi.
Dėlto ir dabar vyturys ir šokutė varlė, kaip Dievo sutvėrimai, po laukus maitinasi ir niekam iškados nedaro, o velnio darbai, žvirblis ir repečkė, – žvirblis iškadas daro, nulesa viską, o repečkė, toks šlykštus sutvėrimas, painiojasi žmogui po kojų.
PATEIKĖJAS: Antanina Ašmutaitė
FIKSUOTOJAS: Kostas Stiklius
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Raginės k., Naumiesčio aps., Suvalkų gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 26, Nr. 9
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas