NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4336&OId=2385
PAVADINIMAS: [Miręs vyras išsiveda žmoną ir Lino kančia] (2)
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Buvo toks jaunas vyras, ir jis padabojo vieną mergą – jiedu labai didelėj meilėj gyveno. Ale tas vyras išjojo in karą, ir ten jis bebūdams numirė, o toj merga vis jo verkė per visas anáis dienas. Ale vieną naktį atjojo tas jos mylimasis – o ji nežinojo, ką jis numiręs, – ir sako:
– Ona, ar josi su manimi?
– Kurgi aš nejosu su savo mylimu!..
Ir tuojaus sėdo ant šyvio, ir jojo abudu. O ans jodams sako:
– Mėnuo šviečia, lavons joja – ar nebijai, Ona?..
– Nebijau.
Toliau pajojo, sako:
– Mėnuo šviečia, lavons joja – ar nebijai, Ona?..
– Nebijau.
Da toliau nujojo – ir vėl sako:
– Mėnuo šviečia, lavons joja – ar nebijai, Ona?..
– Nebijau.
Ale jau atjojo an kapinių. Žiūri toj Ona – jau kryžiai. Atėjo an to kapo, kur jis pakavotas, – skylė in žemę...
– Na, – sako, – Ona, lįsk čia...
O toj Ona sako:
– Tu pirma lįsk, tu jau čia geriau papratęs...
– Kaip aš lįsu, tai tu bėgsi.
– Tai tu gali laikyt už drapanų.
Tai kaip tik lindo – ir ją laiko už andaroko (sajono). O toj merga atsegė andaroką ir pati – bėgt no tų kapinių! Pamatė bebėgdama pirtelėj žiburį. Ji – in tą pirtelę ir užrišo duris ražančium. Ale žiūri, kad ir čia negyvėlis guli ir nieko daugiau nėra, o an stalo guli knygos. Ji táis knygas uždėjo tam negyvėliui ant krūtinės ir pati an pečiaus užlipo. Atkūrė ans po langu, sako:
– Negyvėli, paduok gyvėlį...
– Kad aš negaliu pasikelt.
– Tu tik kratykis, raitykis, rankas kilnok ir rasi galėsi pasikelt...
Tas negyvėlis ėmė vartytis, vartytis – ir nupuolė tos knygos no krūtinės. Jau jis ir atsisto ir ateina jau ją imt. Ale toj merga sako:
– Da tu man duok lino mūką papasakot, o paskui galėsi jau imt.
– Na, tai gali papasakot.
Toj pradėjo pasakot, kaip liną sėjo, – ir vėl nustojo.
– Na, pasakok, pasakok...
Tai ta sako vėl, kaip liną akėjo, – ir vėl nustojo. Tas vėl sako:
– Na, pasakok, pasakok...
Ji vėl pasakoja, kaip linas dygo, – ir teip toliaus. Ir vis pamaži pasakojo, iki gaidys užgiedo. Ir liko tas už lango gulėt, o šits pas pečių sudribęs.
Anryt atėjo žmonės in tą pirtelę – rado tuos negyvėlius gulint ir tą mergą nepažinstamą an pečiaus tupint. Tada išsiklausinėjo tos mergos, iš kur, kokia, kaip su jąj buvo... Tiem paskui abiem lavonam nukirto galvas, pakasė grabėj. O toj merga ir nesulaukė in savo šalį sugrįžtie: antroj dienoj mirė. Tik per raštą tie žmonės ir tėvai dažinojo, kur toj merga dingo iš nakties.
PATEIKĖJAS: Juras Aidukaitis
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 360-362, Nr. 25
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 263-264, Nr. 25
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas