NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4395&OId=2436
PAVADINIMAS: [Ragana ir Jurgutis]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Augo kitąsyk baloje toks Jurgutis. Jam, būdavo, atneša pas balą valgyt, tai jis, iš balos išlindęs, pavalgydavo ir vėl lįsdavo in vidurį balos maudytis. Ir teip ilgai sau gyveno.
Atėjus pas jį ragana teip kalbina:
– Jurguti Jurguti, lįsk iš balos, aš tau atnešiau baltus marškinėlius!
Tas išlindo. Jį ragana tik capt, in maišą insidėjo ir nešasi. Beaidama užtiko vaikus, bandą beganančius. Tie jai sako:
– Aik tu mum gyvulius suvarinėt, mes tau padėsim truputį panėšėt!
Ji nuvėjo gyvulių varinėt – piemenys paleido Jurgutį iš maišo ir pridėjo in maišą velėnų, jai ant kupros užkėlė, ir ji maišą nusinešė, o Jurgutis nuvėjo vėl į balą.
Parnešus namon, ragana sako:
– Jurguti, lįsk iš maišo!
Vis niekas neišlenda. Pajėmus iškrėtė – žiūri, kad velėnos. Pasijėmė maišą ir vėl aina Jurgutį parnešt. Atėjus pas balą, sako:
– Jurguti, Jurguti, išlįsk iš balos: aš tau atnešiau gert ir valgyt, ir baltus marškinėlius!
Tas da neinbailytas vėl išlindo. Ragana tik capt už galvos ir tur – nešasi. Vėla užėjo ji pas tuos piemenis, pasidėjo maišą ir silsisi. Atėjęs vienas piemuo sako:
– Duokit man, aš truputį panėšėsiu!
Padavė. Piemuo skubiai nukūrė ing daubą, o ragana pailsus paskui toli vilkosi. Kolek ragana atėjo, piemuo pridėjo in maišą tiek akmenų, kiek tik gali panešt, o Jurgutį paleido. Užkėlė raganai ant pečių. Ji nešasi. Vos vos namon parnešė. Ragana laukia, o Jurgutis kaip nelenda, teip nelenda. Iškrėtė – žiūri, kad ją vėl piemens prigavo. „Na, – sako, – daugiau manęs neprigaus!“
Vėl išėjo Jurgutį parnešt. Atėjus pas Jurgutį, šaukia:
– Jurguti Jurguti, atėjau tavo motinėlė, atnešiau gert ir valgyt ir baltus marškinėlius. Išeik greičiau, nes viralėlis atšals!
O tai atėjo ragana prietema. Jurgutis nepažindams, o ant balso nesuprato, išlindo iš balos. Ragana pagriebus neša namon, piemenų jau iš tolo lenkiasi. Parnešus po kubilu pavožė ir visokiais gardumynais jį penėjo. Tikėjosi, kaip nupenės, tai turės daug gardžios mėsos. Ji daugiau šėrė jį visokiom uogom, riešutais ir ką tik galėjo, tai jam nešė, kad tik būt riebus! Po keletui sanvaičių ragana in Jurgutį sako:
– Jurguti, iškišk pirštuką – pažiūrėsu, ar jau riebus!
Jurgutis iškišo pagalį. Ragana pažiūrė, kad nieko riebumo netur, – šeria toliaus.
Po keletui sanvaičių ragana vėl šaukia:
– Jurguti Jurguti, iškišk pirštuką – pažiūrėsu, ar riebus!
Jurgutis inpjovė sau in pirštą, pagalį iškruvino ir iškišo. Ragana truputį nusidžiaugė, pamačius riebesnį, bet vis penėjo toliaus, nešdama jam riešutus, uogas ir ką tik galėjo.
Vėl po keletui sanvaičių ragana nor žinot, ar riebus. Atėjus pas Jurgutį, sako:
– Jurguti, iškišk pirštuką – pažiūrėsu, ar riebus!
Jurgutis iškišo tikrą savo pirštą. Ragana pažiūrėjo, kad jau riebokas, bet šėrė toliau, idant da daugiau nusipenėtų. Vėla Jurgučio klausia:
– Jurguti, iškišk pirštą – pažiūrėsu, ar riebus!
Jurgutis iškišo morkvą. Ragana nusidžiaugė, kad jau labai intukęs, – in savo dukterį sako:
– Aš ainu in girią, o tu likie namieje, pečių gerai prikūryk, Jurgučiui liepkie ant krašto pečiaus atsisėstie ir tu jį instumk in pečių, mėsą jo pasteliuokie, kad aš parėjus jau rasčia viską pataisyta!
Ragana išėjo, o duktė liko Jurgutį keptie. Atvožė Jurgutį iš po kubilo ir liepė sėstie ant prižedos. Jurgutis atsisėdo ir kojas in angą atrėmė. Šita bando stumt – negali.
– Tu negerai sėdi, – sako mergiščia.
– Tai tu man parodyk, tai aš žinosu!
Mergiščia atsisėdo ir kojų neatrėmė:
– Tai šiteip!
Jurgutis ėmė ją ir in pečių instūmė. Iškepė gerai, pasteliavo mėsą gardžiai, o galvą dailiai iššukavo, nuprausė ir po patalais paguldė. Pats nuvėjęs in pagirį ir in medį inlipo.
Parėjus raganos rado mėsą pasteliuotą, sau gardžiai pasivalgė, srubelės prisisrėbė. Užsimanė jos vandens, – aina viena, uzboną pasiėmus, parnešt. Prisisėmė iš šulinio, nešasi namon ir teip sau dainuoja:
– Pasivalgiau Jurgučio mėselės, atsigėriau srubelės!
Jurgutis iš medžio atsiliepė:
– Atsivalgei dukrelės mėselės, atsigėrei srubelės.
Tik terkšt uzboną ir susimušė. Ragana nuvėjo namon. Kita ragana, pasiėmus uzboną, aina vandens. Prisisėmus vandens ir teip aidama namon gieda:
– Pasivalgiau Jurgučio mėselės, atsigėriau srubelės.
Terkšt uzbonas iš rankų ir susimušė! Jurgutis, medyje sėdėdamas, sako:
– Atsivalgei dukrelės mėselės, atsigėrei srubelės!
Pakelia ragana galvą aukštyn – žiūri, kad Jurgutis sėdi medyje. Parėjus namon, aina pabudyt mergaitę. Atkloja patalus – išsigando, kada pamatė tik mergaitės galvą. Susitarė Jurgutį iš medžio išimt ir nužudyt. Pasiėmę kirvius, aina medį, kur Jurgutis tupi, kirst. Bekertant atbėga zuikis, sako:
– Judvi da pailsę – kada nukirsite?.. Duokite man, aš truputį pakirtėsu, o judvi pasilsėkit!
Raganos pasilsint užsnūdo. Zuikis kaip kerta – vis penčia in medį, ašmenim in akmenį, ir teip visas ašmenis išmušė, apdergė kirvį ir pats nubėgo.
Raganos, radę kirvį apdergtą, nusivalė, pasiaštrino, kerta vėl. Atbėga laputė, sako:
– Duokit man truputį pakirtėt, o judvi pasilsėkit!
Laputė teip pat padarė, kaip ir zuikis. Raganos jau nedavė kitiems kirst ir jau daugiau kaip in pusę inkirto.
Jurgutis pamatė, kad jau bus negerai. Lėkė pro jį karveliai – jis šaukėsi jų pagelbos. Tie jam davė po keletą savo plunksnų, davė šepetį, davė kupką ir abrūsą, tarydami:
– Su tom plunksnom galėsi lėkt, o kaip matysi, tave pavys, tai pirmiausia mesk kupką, o paskum šepetį, o ant galo mesk abrūsą ir tuomi išsigelbėsi.
Jurgutis matė medį puolant ir palėkė. Raganos ėmė jį vyt. Jurgutis mato, kad jos netoli jo, jis metė kupką – pasidarė toks didelis kalnas, kad raganos negalėjo perliptie! Tuojaus jos griebė po spatą ir per kalną persikasė skylę. Vėl beveik paveja Jurgutį. Jurgutis metė šepetį – tokia pasidarė didelė giria ir tanki, kad raganos negalėjo perlįstie! Griebėsi tuojaus už kirvių ir prasikirto sau kelią ir vėla – netoli Jurgučio. Jurgutis metė abrūsą – ir tokia pasidarė didelė upė. Raganos, neturėdamos ką daryt, insibrido iki subinei ir sako:
– Gerk, subin, vandenį! Gerk, subin, vandenį!
Ir teip abidvi prigėrė.
PATEIKĖJAS: Jurgis Urnevičius
FIKSUOTOJAS: Pranas Aidukaitis
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Kauniškiai, k., Gražiškių sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Kauniškių k., Vilkaviškio aps., Suvalkų gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 272, Nr. 23
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas