NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4426&OId=2466
PAVADINIMAS: [Kvailas brolis parnešė auksinį retežį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kad buva trys broliai: du protingu, vienas kvailas. Vieną kartą tėvas siunčia vieną iš protingųjų sūnų šieno ganyti, nes mat naktimis vis pievose šieno suėsdavo. Vyresnysis brolis, nuėjęs šieno ganyti, užmigo. Žirgas atlėkė ir suėdė šieno. Antrą naktį išsiuntė antrą sūnų to šieno ganyti. Ir tas užmigo ir nematė, kaip žirgas šieną suėdė. Ant trečios nakties tėvas siunčia tą kvailį šieno ganyti. Tas nuėjęs par visą naktį nemiegojo, bet ant nugaros atsigulęs žvaigždis skaite. Prieš aušrą atlėkė žirgas šieno ėsti. Kvailys capt jam už karčio ir nepalaidžia. Žirgas sako:
– Palaisk mani, aš tau geradariu pabūsiu.
Kvailys sako:
– Kur aš tavi rasiu?
Žirgas saka:
– Ateik pas tą akmeną, kur šią naktį gulėjai, pašvilpk – aš ir atlėksiu.
Kvailys, išpešęs vieną plauką iš žirgo karčių, parėjo namo ir pasakė, kad žirgas ištrūko, tik vienas plaukas bepaliko jo rankose. Tėvas ir broliai bare jį už nesulaikymą žirgo.
Vieną kartą tėvas liepė kvailiui ait už jūrių parnešt auksinį retežį, prižadėdamas už parnešimą pavesti tėvynės dvarą, o jei neparneš, tai sunkiai korotų. Sūnus kvailasis, nuėjęs pas akmeną, kur tas žirgas jam buvo pasakęs, sušvelpė. Tas žirgas ir atlėkė. Jis, užsėdęs ant žirgo, joja par jūres pas tą raganą, kur buvo auksinis retežis. Žirgas prisakė jam, kad nosinės nepaliktų, kurin jam žirgas užsėdant padavė. Kvailys, prijojęs pri jūros, mostelėjo su nosine – vanduo parsiskyrė, ir kvailys nujojo ing raganos butelį. Įėjęs ing vidų, padėjo nosinį prie durų ant lango. Ragana, vakarui atėjus, paguldė svetį pagal sieną, vieną dukterį – viduryje, antrą – ant krašto vienoje lovoje, vidurinei dukteriai padavė auksinį retežį. Kvailys naktij atėjo ant krašto, o raganaites nustūmė ing pasienį. Ragana atėjus nusmaugė pasienyje gulinčią dukterį, mislydama, kad tai svetį. Kvailys atsikėlęs, pajėmęs iš rankų nusmaugtosios retežį, bėgo iš namo, tik užmiršo pasijimti nosinį nu lango. Užsėdęs ant žirgo, jojo namo. Netoli jūros pamatė, kad atsiveja jį ragana. Jis, neturėdamas nosinės, kuomi vandenio parskirti, plauktinai plauke par jūrą. Priplaukęs pri antro krašto jūros, pats iššoko, o žirgas nuskendo.
Kvailys, aidamas dabar pėsčis su retežiumi rankoje, patiko ubagą ant kelio. Ubagas klausia:
– Kur aini?
Kvailys:
– Ainu namon ir nešu auksinį retežį.
– Mainykim ant lazdos, – tarė ubagas. – Su tąj lazda, ką pamosi, tuoj ir užmuši.
Kvailys, sumainęs retežį ant lazdos, pamojo ubagą su lazda ir užmušė, o atėmęs retežį, toliaus ėjo. Patiko cigoną su bizūnu – ir su tuom sumainė ant retežio bizūną, o su tuom bizūnu ką negyvą užgavai, gyvas atsistojo. Pajėmęs nu cigono bizūną, užmojo su lazda ir užmušė cigoną. Atėmęs retežį, toliaus kvailys rado kaulą. Kaip drožė su tuo kunčiukum par tą kaulą – ir šoko tas pats žirgas, kur buvo prigėręs. Užsėdęs ant žirgo, parjojo namon iki tai vietai, kur, jam sušvilpus, atsirasdavo ir prapuldavo žirgas. Parbaigęs aiti namon, akyse tėvo užmojo ant brolių su tąj lazda, ir paliko negyvi, o kad su kunčiuku sukirto, vėl atsistojo. Tėvas, pamatęs kvailąjį sūnų teip gudrai sugebantį padaryti, pagyręs, pavedė jam visą tėvynę už parnešimą auksinio retežio.
FIKSUOTOJAS: Teklė Augustinavičiūtė-Tamošaitienė
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Litkūnai, k., Rozalimo sen., Pakruojo r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Litkūnų k., Panevėžio aps.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 302, Nr. 32
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas