NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4834&OId=2835
PAVADINIMAS: [Giltinė kūma]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kad vienas žmogus buvo, sulaukė jo pati dvynelius. Išėjo jis ieškot kūmų. Ale kaip jis pavargėlis buvo, tai jis negalėjo gauti kūmų. Bevaikščiodamas sutiko vieną moteriškę, – o tai buvo giltinė. Sako:
– Imk mane į kūmus.
O tas žmogus sako:
– Ką tu aisi į kūmus, kad tu tokia varguolė, tu nieko neturi, o kūmai reikia ir marškinukų, ir šio, ir to, o tu nieko neturi.
Ale sako:
– Tik tu mane imk – tu būsi didelis daktaras ir būsi bagotas.
– Na, kad teip, tai galėsi būt kūma.
Jau jie ten šiaip teip pakrikštijo. Po krikštynų sako ta giltinė tam žmogui:
– Aik tu pas sergančius gydyt. Jeigu pamatysi mane pas kojas stovint, tai tu apsiimk gydyt, o jei mane pamatysi pas galvą, tai jau nuo tokio atstok, sakyk, kad tas tur mirt. Nueik į girią, prisirink visokių žolelių, duok gert – ir pasveiks.
Nuėjo tas žmogus į girią, pasirankiojo visokių žolelių, suvirino, susidėjo į kašelę ir aina per žmones. Išgirdo, kad vieno pono duktė serga. Aina jis pas ją. Atėjo į kuknią, paklausė, ar visi sveiki. Sako:
– Ne visi sveiki. Mūs panaitė blogai serga, ir nieks negal ją išgydyt.
– Aš kad galėčiau ją pamatyt, rasi aš ją galėčiau išgydyt.
Tuojaus pasakė ponams, kad atėjęs toks žmogus. Jį pavadino pas tą paną. Atėjęs pas tą paną, žiūri, kad giltinė stovi pas kojas. Sako:
– Tai mažas daiktas ją išgydyt, aš ją tuojaus išgydysiu.
Jis jai davė ten šiokių tokių žolelių, ir tuojaus ta pana pasveiko. Tas pons jį gerai apdovanojo. Jau tas žmogus tur pinigų. Aina toliau ir vis gydo. Jau jis apsišaukė dideliu daktaru!
Apsirgo vieno karaliaus pati. Aina jis pas ją. Atėjo pas sergančią – žiūri, kad jau giltinė pas galvą. Ale jis bedaktaraudamas jau ir išminties gavo – apsiėmė ir tą išgydyt. Liepė įtaisyt tokią lovą apsukamą ant vienos kojos, tai kaip toji giltinė stoja prie galvos, teip tas žmogus apsuka tos karalienės kojas giltinei, kaip ji tik prie galvos, tai vis jai kojos. Tai teip su tąj giltine priešinosi, kad ji, viršų negavus, turėjo atstot nuo galvos. Jis tokiu būdu ir tą karalienę išgydė. Karalius davė jam už tai daug pinigų.
Aidamas namon, nabagas patiko giltinę ant tilto. Sako:
– Kūmai, tu manęs neklausei. Aš tau sakiau, kad aš kur stovėsu prie galvos, to negydyk, o tu neklausei – dabar aš tave už tai pjausu...
Užkabino dalgiu už kaklo ir papjovė.
(Nuo J. Akmenuko iš Ožkabalių.)
PATEIKĖJAS: Jonas Akmenukas
FIKSUOTOJAS: Vincas Basanavičius
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Ožkabaliai II, k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Ožkabaliai, kaimas
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 250-252, Nr. 3
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas