NUORODA: http://knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=515&OId=195
PAVADINIMAS: 1981 redaguota versija
ANKSTYVESNĖ FIKSACIJA:
Originalus rankraštis iš M.Akelaičio rinkinio 1860
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
[KAS SUVALGĖ SŪRĮ]
Čėse didelio bado vienas kunigas sakė labai gražų pamokslą, katro kupčius žydas labai bagotas nuėjo in katalikų bažnyčią klausyt. Te kunigas sakė bagočiam, kad jie duotų biedniem savo gėrybių ir kad jiem dievas trigubai paskui atnagradys. Tą girdėdamas, kupčius parėjo namo ir išdalino viską, ką turėjo. An galo pats turėjo ubagaut. Bevaikščiodamas po svietą, susitiko senutį (kuris buvo dievu, ale kupčius to nežinojo), ir priėmė ji už gizelių, ba tas senis vadino save dideliu daktaru. Ir teip abudu vaikščiojo, daug žmonių pasveikino, ale už nieką neėmė zoploto. O kupčius buvo labai alkanas – ką dievas tyčia darė: ar jis yra didelio intikėjimo.
Sykį atėjo pas vieną karalių, kurio duktė buvo labai slobna, ba jau an smertelno patalo gulėjo ir nė vienas daktaras nedavė rodos. Tada senis atėjo pas tą karalių, pasakė jam, kad jis iš-liekavos karaliūnaitę. Inleido juos in pakajų, kur buvo serganti. Paskui senis išsiėmė iš krepšio bortukę, sukapojo paną in mažus šmotelius, indėjo in bačką, peržegnojo – štai atsistojo graži pana ir teip sveika, kaip buvo prieš ligą. Karalius už tai norėjo jam duot didelę sumą pinigų. Čia kupčius džiaugdamas glostė sau barzdą. Ale senis neėmė nė skatiko, tik prašė trijų sūrių. Paėmė juos ir išėjo toliau, o kupčelis gailėjo pinigų. Paskui kupčius eidamas suvalgė vieną sūrį. Ne už ilgo atėjo pas upę. Senis apžiūrėjo, ar jis ko nepametė. Ak štai – neranda vieno sūrio. Pradėjo klaust, kur jis padėjo sūrį. Ale kupčius pradėjo gintis, kad jis nieko nežino. Paskui senis ėjo tiesiog per upę, teip kaip per ledą. Kupčius, paskui eidamas, pradėjo skęst ir ratunko šaukt. Čia senis vėl paklausė, kur pasidėjo sūris. Dėlto dievas susimylėjo an jo, liepė išeit iš upės. Iškasė jo tavorščius tris duobukes ir pripylė jas pilnas pinigais.
– Žiūrėk, viena tau bus, kita man, o trečia tam, katras sūrį suvalgė.
Kupčius, godus an pinigų, prisipažino, kad jis suvalgė sūrį. Toliau senis atidavė jam visus pinigus iš tų duobukių. Kupčius su dideliu džiaugsmu grįžo namo.
Da kupčius, neprisotytas pinigais, mislija sau: „Padarysiu tokią bortukę – ir aš galėsiu liekavot žmonis”. Ag dėlto kupčius teip ir padarė. Nuėjo pas vieną karalių, kuris teip jau turėjo sūnų ligoj. Tuojau sukirto karaliūnaitį, sudėjo šmotelius jo in bačką, pradėjo žegnot, ale niekas neužsikėlė iš bačkos. Ne už ilgo pasirodė jam senis, pradėjo koliot jį ir rūžyt už jo godumą, peržegnojo – ir užsikėlė ponaitis sveikas. Paskui senis atidavė savo bortukę ir prapuolė jo akyse.
Ir tokiu spasabu [kupčius] gavo daugiau, kaip buvo vertumas jo bagotysčių, katras išdalino biedniem.
FIKSAVIMO METAI: 1981
©: Adaptavimas Bronislava Kerbelytė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
PASTABOS: Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės / Parengė B. Kerbelytė, red. K. Aleksynas. V., 1981. Nr. 27.